Ant svarstyklių praėję metai

Esu pavargus. Pavargus nuo gyvenimo ir pirmą kartą šiais metais girdžiu "jovalą" savo ausyse. Ar tikrai metai buvo geri?

Pranašystės

Įdomiausia tai, kad visuomet bijojau eiti pas įvairius būrėjus ar astrologus ir, tiesą sakant, net neskyriau jų, kaip ir didelė visuomenės dalis: koks skirtumas, kas pranašauja ateitį? Taigi, astrologas pats pas mane atėjo. Žinoma, darbo reikalais. Pasakė, kad šie metai bus labai judrūs, kad nuo gegužės staigus kilimas karjeros laiptais aukštyn. Aš tik linkčiojau galvą ir mąsčiau - na taip, nuo gegužės mėnesio ieškosiu naujo darbo, tad nenuostabu, kad laukia pokyčiai.

Dar viena įdomi detalė (čia šiaip kažkur skaitinėjau apie 2009 metus jaučiams): uždirbsite daug, tačiau išleisite ne ką mažiau. Spėkite - nespėjau apsidžiaugti, kad dar sugebėjau užspausti juodai dienai pinigėlių, tai juos visus teko išleisti ... paskutiniąją metų dieną!

Patirtis

O taip... Apie patirtis šiais metais tai galėčiau ir knygą parašyti. Tik va kantrybės neturiu romanus iš tuščio į kiaurą pilstyti :)

Visko buvo. Netgi įtariu, kad pražilau per vieną dieną. Gana įdomi patirtis buvo... Kai supratau, ką reiškia naujieji rusai. Ne, ne - su jais, ačiū dievui, neteko susitikti. Tačiau bendravau (jei tai galima vadinti bendravimu) su tais žmonėmis, kurie valgo prie vieno stalo su naujaisiais rusais... Supratau, kad suvalgyti š... ir pasakyti, kad tai skaniausias šokoladas pasaulyje - visiškai nejuokingas anekdotas. Deja, tokia realybė.

Daug įdomių žmonių - o taip! Nuo žvaigždėto dangaus iš pradžių spirgėjo akys, paskui tai tapo kasdienybė, o nuolatinis bendravimas kartais ir erzindavo. Jau turiu užrašų knygelę su įvairių žmonių, įžymybių kontaktais, nes jau telefono užrašų knygelė pergrūsta, o skambinant nežinomam numeriui kaskart stoja širdis - negi vėl kažkas blogai???

Naujas darbas?

Čia linksmiausia dalis :D Kodėl? Nes visuomet buvau įsitikinusi, kad surasiu naują darbą! Juk net astrologas tai pranašavo! Ir kiekvienąkart, kai gaudavau vis daugiau atsakomybės savo darbe, neigdavau tai, kas akivaizdu - aš JAU darau karjerą :D Nesvarbu, kad kartais kruvinomis ašaromis, drebančiomis nuo streso rankomis, nemigo naktimis ar spurdančia širdimi, kas bus rytoj.

Man reikėjo pusės metų, kad tai suvokčiau :) Iš tikrųjų teisingai yra sakoma, kad tai, kas yra panosėje žmonės niekuomet nepastebi.

Artimieji

Niekada nepamiršiu savo 30-ojo gimtadienio, kai susirinko visos mano draugės. Žiūrėdama į jas suvokiau visus savo etapus, savotiškai žengiau žingsnis po žingsnio, laiptelis po laiptelio savo gyvenimo keliu. Ir ko daugiau reikia? Tik palaikymo sunkiomis ir džiaugsmingomis akimirkomis. Joms visoms esu labai dėkinga.Taip sakant "Draugės amžinai" (čia reiktų taip surikti ir su palingavimu padainuoti  )!

Vaikai jau užaugo ir per šiuos metus supratau, kokie jie jau dideli! Kasdien suprantu, kad išaugame vaiko-mamos marškinėlius ir pereiname prie draugystės. Tai yra džiugu. Džiugu, kad vaikai pasitiki tavimi ir nebijo pasakoti ne tik tai, kasdžiugina, bet ir tai, kas slegia.

Aišku, gavau nemažai "velnių" už viršvalandžius ir nebuvimą namuose. Vos sulaikiau ašaras, kai dukra parodė savo užrašų knygelę, kurioje buvo tokios svajonės ir troškimai: "Mano mama taps Mis Lietuva" ir "Kad tik mama susirastų normalų darbą".

Beje, jei šie užrašai suspaudė širdį, tai vienas prajuokino iki ašaraų: "Mano brolis bus muzikantas pas Bžeską"  :D Taip sakant, turim rimtą užduotį

Ar užskaitom praėjusius metus?

Be abejonės - taip. Tai, kas buvo sunku - greit užsimiršta. Lieka tik įgauta patirtis. Užmegzti kontaktai. Pagyrimo žodžiai. Praėję renginiai ir jų nuotraukos. Vis storėjantis CV.

Ar viską padariau? Kaip visuomet - ne. Kažkam pritrūko laiko, kažkam pinigų, o kažkam ir ryžto: dar nepasakiau vieniems žmonėms, kad jų pasiilgau ir kad dažnai sapnuoju tas dienas, kai jas nerūpestingai leidome jaunystėje.

Su Naujais metais