mano gyvenimo pasakos pradzia - pazintis su Persijos Princu...

toli..toli..labai toli, nuo seimos, nuo namu, nuo praeities..svetima salis, sveitma kalba, svetimi zmones, net pati sau svetima.pabegusi nuo visko,norejau surasti laime, norejau buti pasakoje ir jau 10 metu kaip gyvenu joje, pasakoje, kuri prasidejo nuo pazinties su mano Persijos Princu..jis neturi balto zirgo ir dideliu rumu, bet turi pacia didziausia syrdi pasaulyje, jis privercia ji isimyleti kiekviena diena vis is naujo ir is naujo...

senai senai, atvykau i Airija. begalinis namu ilgesys, darbas, kalbos nesupratimas, tiesiog vare is proto. viena vakara pakalbinta drauges sutikau nueiti i naktini kluba. pasitikejimo ne laso, bijojimas kad niekas neprietu ir neuzkalbintu, nes nemokesiu ir nesugebesiu atsakyti. kazkaip netiketai mano zvilgsnis susitiko su i mane zvelgenciomis didelemis rudomis akimis..is ju trysko geris, ramybe..stebejo mane ilgai, o as virpejau, akies kampuciu vis norejau pagauti ta zvilgsni ir megautis tuo susidurimu..laukiau kada pagaliau isdris ir prieis, nors begalo bijojau..isdriso, priejo, o viduje pykau ant saves, pykau beprotiskai, keikiau save, kodel nemokejau kalbos, kodel negalejau pasakyti ka norejau pasakyti..jis ramiai stebedamas mano pasimetima, pasitrauke ir maniau, kad visam..bet pasitrauke tam, kad pasiimtu nuo baro rasymo priemone ir grizo, paeme mano ranka ir man ant delno uzrase savo telefono numeri ir varda, bei pridure: You are beautiful, call me ir dingo minioje. as kaip ant sparnu skridau namo, pasiemusi didziausia zodyna vidury nakties parasiau zinute..buvau laiminga, nes zinojau, kad pasaka prasideda..mano vyras tikrai yra persas ir jis man yra mano princas. musu dvi sielos, bet viena mintis, musu dvi sirdys, bet pulsuoja kaip viena. musu pasakoje yra keturi pagrindiniai herojai: as, mano Persijos Princas ir musu du nykstukai...