Psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė

---

Laba diena, Edita, iš to, ką parašėte, atrodo, kad jums norisi “demaskuoti” savo vyrą ir įrodyti, kad jis iš tikrųjų neserga, o tik tinginiauja. Tačiau iš jūsų trumpo laiško negalėtume griežtai tvirtinti, jog jis tikrai yra visiškai sveikas. Juk blogos savijautos priežastis gali būti ne tik gripas su aukšta temperatūra ir sloga bei kosuliu, bet ir kitos, ne taip akivaizdžiai pasireiškiančios ligos. Iš kitos pusės, tinginystė tikrai nėra toks dalykas, kuris staiga “ištinka” iki tol buvusį gana darbštų žmogų. Jei gulinėjimas lovoje jūsų vyrui nėra įprastas gyvenimo būdas, o trunka tik savaitę – reiškia, yra kažkokia kita priežastis. Gal jį paveikė stiprus stresas, įvyko kas nors nemalonaus darbe? O gal susidėjo daugelis, atrodytų, ne itin reikšmingų dalykų, ir jis tiesiog priėjo ribą, kai žūtbūt reikalinga tam tikra pertrauka? Bet kokiu atveju, visa tai ir liks tik mūsų spėliojimais tol, kol jūsų vyras neims apie tai kalbėti. Pamėginkite jį prakalbinti. Tai gali nebūti labai lengva, nes vyrai dažnai nelinkę kalbėti apie sunkumus. Galbūt ir jis pats dar negali tiksliai apibūdinti savo savijautos ir suvokti jos priežasčių. Neskubėkite. Jūsų kantrybė galų gale turėtų duoti rezultatą. O tada jau kartu galėtumėte nuspręsti, kaip gyventi ir elgtis toliau. Atminkite, kad pyktis šiuo atveju yra blogas patarėjas, nes susipykus kalbėtis bus dar sunkiau. Linkiu jums išminties ir kantrybės.

---

Laba diena, matau, kad domitės piešinių simbolika ir jų pagalba norite geriau suprasti vaiką ir save. Vis dėlto piešinius interpretuoti aiškinant vien atskiras jų detales yra nelabai tikslu, nes paprastai kreipiamas dėmesys į visą piešinį: spalvas, popieriaus lapo užpildymą, bendrą nuotaiką, foną, siužetą, taip pat svarbus ir piešėjo pasakojimas apie savo piešinį. Aiškinant vaikų piešinius, svarbus ir vaiko amžius. Taigi norint pasakyti tiksliau reikėtų pamatyti konkrečius piešinius. Jeigu kalbėtume apskritai, drevė medžio kamiene gali reikšti skausmingus emocinius išgyvenimus, sužeidusius piešiantįjį. Tada dar įdomu, ar kamienas tvirtas, medis atrodo vešlus, gražiai augantis – jei taip, galime galvoti, kad, nors vaikas ir turi traumuojančios patirties, ji jam nesutrukdė pakankamai harmoningai augti. Jei medis atrodo suvargęs – gali būti, kad vaikui reikia pagalbos iš aplinkinių, nes jam per sunku pačiam prisitaikyti. Akis – žmogaus ryšys su pasauliu, informacijos gavimas, noras pažinti ir daugiau sužinoti. Vis tik daugiau apie tai, ką reiškia jūsų piešiama akis, galite atsakyti pati, pagalvojusi, kuo jums tai svarbu, ką reiškia kažką matyti arba nematyti… Sėkmės gilinantis į save!

---

Sveiki, pirmiausia norisi užduoti klausimą, ar seniai taip jaučiatės ir gal atsimenate, kada buvo kitaip. Svarbu prisiminti, kokie įvykiai sukėlė tokią jūsų savijautą. Galbūt buvo jums svarbių gyvenimo pokyčių (keitėsi darbinė situacija, netekote svarbaus žmogaus, dar kas nors)? Ar buvo (yra) laikotarpių, kai jautėtės ar jaučiatės kitaip? Kas jus pradžiugina, kas padeda atsipalaiduoti? Kaip jums atrodo, ar ką nors pakeitusi galėtumėte geriau pasijusti? Savo laiške jūs sugretinate du dalykus: šeimą ir blogą savijautą. Galbūt nesąmoningai siejate šią savo būseną su šeima, namais ir širdies gilumoje iš tiesų nesate patenkinta. Toks pyktis ir erzinimasis dėl įvairių įvykių gali būti depresijos požymiai. Galbūt įvykius, išprovokavusius jūsų savijautą, “atkapstysite” nesunkiai, o gal atrodys, kad lyg ir neįvyko nieko aiškaus. Pabandykite pati atrasti, kas galėtų jums padėti (kaip minėjau, gal yra dalykų, kurie jus pradžiugina ar kuriuos galėtumėte pakeisti). Jeigu atrodys, kad viskas yra sudėtinga ir niekas nepadeda bei nieko neįmanoma pakeisti – kviesčiau kreiptis į specialistą, psichoterapeutą ar psichologą. Kartu su juo galėsite “pakeliauti” po jūsų gyvenimo vingius ir atrasti, kas jums trukdo džiaugtis savo šeima ir gyvenimu ir ką galima padaryti, kad galėtumėte tą džiaugsmą pajusti. Sėkmės ieškojimuose!

---

Laba diena, perskaičius jūsų pasakojimą atrodo, kad jūsų vyras yra aiškiai apibrėžęs, ką galima sau leisti draugaujant ir ką – gyvenant susituokus (jis pats mini, kad santuokoje neištikimybė negalima). Iš kitos pusės, jūs pati negalite juo pasitikėti, galvojate, kad vieną kartą jus apgavęs jis gali tai pakartoti. Taip, 100 procentų garantiją sunku duoti, net ir pačiam už save neretam žmogui sunku pasakyti, kad tikrai niekada, kokios aplinkybės bebūtų, kažko nepadarys (ar tai būtų neištikimybė, ar koks kitas prasižengimas). Taigi niekas jūsų neužtikrins, kaip bus kažkada… Tačiau būti ar nebūti neištikimybei – daug kas priklauso ir nuo jūsų. Geri santykiai šeimoje, jūsų abiejų tarpusavio supratimas, atsižvelgimas į svarbiausius emocinius poreikius gerokai sumažintų vyro norą ieškoti supratimo už šeimos ribų. Sėkmės jums!

---

Sveiki, iš to, ką pasakojate (kad pastaruoju metu pykstate ant vyro, be reikalo keliate problemas, nebenorite matyti vaikų, viskas jus erzina), atrodo, kad jus gali kamuoti pogimdyminė depresija (rašote, kad jauniausiam vaikeliui šiuo metu yra 2 mėnesiai). Kylančios mintys apie savižudybę rodo, kad jūsų padėtis pakankamai rimta ir jums neatidėliojant reikia ieškoti pagalbos. Jeigu turite finansinių ir kitokių galimybių (ar bus, kas jus išleidžia tam laikui iš namų?), pabandykite ieškoti psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro. Jeigu negalite – kreipkitės http://www.psyvirtual.lt/ , čia teikiama psichologinė pagalba žmonėms, gyvenantiems užsienyje, taip pat galite parašyti laišką http://www.jppc.lt/draugas/ arba ieškoti psichologų, konsultuojančių skype’u arba elektroniniu paštu. Vis dėlto sunkesnei depresijai gydyti gali prireikti ir vaistų, tad psichiatro konsultacija tikrai būtų į naudą. Mano tinklalapyje www.psichoterapija-jums.lt “Straipsnių” temoje yra straipsnelis apie pogimdyminę depresiją. Paskaitykite, gal prisitaikysite pateikiamus praktinius patarimus. Sėkmės jums ir stiprybės!

---

Depresija, atsiradusi po gimdymo, gali būti skirtingo sunkumo, taigi ir jos eiga bus skirtinga. Pats lengviausias yra pogimdyminis liūdesys, kuris paprastai prasideda 3-4 dieną po gimdymo ir pamažu per 2 savaites ar porą mėnesių praeina. Sunkesnė ir ilgesnė pogimdyminė depresija prasideda per 6 mėnesius po gimdymo ir tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius. Svarbu ir tai, kad mamos depresija turi didelę įtaką kūdikio savijautai ir raidai. Depresiškos mamos mažiau bendrauja su savo vaikais, ne tiek daug dainuoja, kalbina kūdikius, kaip mamos, neturinčios nuotaikos sutrikimų. Kūdikiui labai svarbu, kad mama norėtų užmegzti ryšį su juo, žiūrėtų į jį ir pakalbintų: tai padeda susiformuoti kūdikio prisirišimui prie mamos. Prisirišimas prie artimo žmogaus - vienas iš gyvybiškai svarbių dalykų normaliam kūdikio augimui (šalia valgymo, miegojimo, saugumo užtikrinimo). Taigi tada, kai kūdikį augina mama, serganti depresija, vyksta kažkas panašaus, kaip nuolat duodant nepakankamai maisto: gyvybę palaikyti galima, bet normaliai augti ne taip lengva. Tad jeigu kyla minčių, kad moteriai po gimdymo prasidėjo depresija, siūlyčiau kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą ir pasitarti dėl gydymo. Jeigu yra galimybių kartą per savaitę lankytis pas psichoterapeutą - galima galvoti apie psichoterapiją. Jeigu depresija sunkesnė ar nepavyksta suderinti apsilankymų (paprastai kartą per savaitę) - psichiatras gali paskirti gydymą vaistais.

---

Sveiki, iš to, ką parašėte, panašu, kad šiuo metu jūsų šeimoje yra prisitaikymo etapas: prisitaikote vienas prie kito (esate vedę tik metai, o tai pakankamai neilgas laiko tarpas), prisitaikote prie vaiko (jis dar labai nedidelis) ir prie naujų savo vaidmenų (net jei ir gyvenote kartu iki vedybų, būti žmona ar vyru yra kitaip, nei gyventi kartu nevedus). Jūsų situacija yra gana įprasta: labai dažnai pradėjus gyventi kartu ir ypač gimus pirmajam vaikui vyksta santykių tarp vyro ir moters pablogėjimas. Normalu, kad šiuo metu vienas kitam galite skirti mažiau dėmesio: jis neišvengiamai tenka vaikui. Ir tai visai nereiškia, kad jis jus arba jūs jį mylite mažiau. Pabandykite įsiklausyti, dėl ko jūs nesutariate. Ar taip buvo ir anksčiau, iki vaikelio gimimo ar iki vestuvių, ar konfliktai prasidėjo neseniai? Kaip atrodo, kas galėtų jums padėti? Dažnai šeimos, auginančios mažus vaikus, labai pavargsta, išsenka, nes tai yra nuolatinė atsakomybė ir “budėjimas” (nemigo naktys, rūpinimasis vaiku dieną ir pan.), tada viskas pradeda erzinti. Tačiau suradus galimybių pailsėti (kad ir vieną vakarą per savaitę kažkur išeiti, pabūti tik dviese, be vaiko) šį laikotarpį galima šiek tiek palengvinti, o vaikeliui ūgtelėjus nuovargis sumažės, apsiprasite su tėvyste. Skyrybos šiuo atveju būtų greičiau bėgimas nuo situacijos, bet ne sprendimas. Pasikalbėkite su savo vyru, kaip jis vertina jūsų bendravimą ir nesutarimus, gal jis turi kokių nors pasiūlymų. Svarbiausia, ko jūsų porai šiuo metu reikia – kalbėjimosi vienas su kitu, žinojimo, kad esate svarbūs vienas kitam, nors ne visada yra daug jėgų ir laiko tai parodyti. Ir kantrybės. Sėkmės jums!