Dauguma iš mūsų tikriausiai esame girdėję apie pogimdyminę depresiją. Vienos nėščiosios baiminasi tokios būsenos, kitos galvoja, kad tikrai niekad nesusirgs, trečios tiesiog „plaukia pasroviui“, per daug minčių tam neskirdamos.
Tad kas yra pogimdyminė depresija ir ar reikia jos bijoti?
Iki 85 % mamų po gimdymo jaučia didesnį ar mažesnį liūdesį. Jis prasideda per pirmąsias dvi savaites, dažniausiai 3-7 dieną po gimdymo, ir yra susijęs su tuo, kad po gimdymo staiga ir greitai keičiasi mamos organizme esančių hormonų (estrogenų, progesterono) pusiausvyra. Dar prisideda nuovargis dėl gimdymo bei pasikeitusio dienos ritmo (juk neretai tenka kas 2-3 valandas žindyti kūdikį), adaptacija prie naujo gyvenimo būdo šeimoje. Naujasis šeimos narys, nors dažnai pirmosiomis gyvenimo dienomis daugiausia miega, vis tik įneša jaudulio į tėvelių širdis: kaip reikėtų tinkamai rūpintis naujagimiu, kaip suderinti vaikučio priežiūrą su buities rūpesčiais, paskirstyti dėmesį šeimos nariams ir atrasti nors kiek laiko sau.
Didesnė tikimybė pogimdyminei depresijai atsirasti yra tada, kai mamai po ankstesnio gimdymo ar gimdymų jau yra buvusi pogimdyminė depresija arba ji yra sirgusi depresija, nesusijusia su nėštumu ar gimdymu. Taip pat reikšmės turi stresiniai įvykiai nėštumo metu ar po gimdymo (pavyzdžiui, sunki liga ir gulėjimas ligoninėje nėštumo metu, priešlaikinis ar sunkus gimdymas), dvynių gimimas, vienišumas (kai nepadeda vyras, nesutarimai su vyru, nutrūkę ryšiai su artimais žmonėmis).
Pogimdyminis liūdesys – tai lengviausia pogimdyminio emocijų sutrikimo forma. Jis pasireiškia tuo, kad mamai yra sunku susikaupti, sumažėja apetitas, greitai keičiasi jos nuotaikos: liūdesys pereina į džiaugsmą, o paskui vėl apima toks liūdesys, kad net ašaros byra. Tampa sunku užmigti netgi tada, kai kūdikis miega, ir mama negali pailsėti, kamuoja nerimas. Paprastai šie požymiai prasideda 3-4 dieną po gimdymo ir praeina maždaug per savaitę.
Mamai, kurią kamuoja pogimdyminis liūdesys, labiausiai padeda vyro ar kitų artimųjų pagalba: kai jie gali pabūti su kūdikiu, kol mama pamiegos ar pasivaikščios, padėti apsitvarkyti namuose, suteikti galimybę kur nors išeiti ir atitrūkti nuo to, kas kelia nerimą. Svarbu, kad būtų žmonių, kurie palaikytų, padrąsintų, leistų išsikalbėti.
Puslapis 1 iš 3
