Šios savaitės pabaigoje jūsų mažylis jau turėtų mokėti gulėdamas ant pilvo trumpam kilstelėti galvą, ją truputėlį pasukioti į šalis, pakelti rankutes prie savo veido, reaguoti į aplinkos garsus, mirksėti jei ant veido krenta ryški šviesa.

Nedutis, 1 mėnuo

Nenustebkite – kaip tik dabar jūsų kūdikis gali pradėti... kalbėti. Na, žinoma, kalbėti savaip: guguoti, vograuti, kriuksėti, čiulbėti. Kai kurie mažyliai maždaug šiuo metu išmoksta netgi spiegti ir krykšti. Pamėgdžiokite jo skleidžiamus garsus, kalbinkite žiūrėdama į akis – prasideda smagusis bendravimas su vaiku, o būti kalbinamam ir jausti jūsų žvilgsnį jam nepaprastai malonu. Ir nesijauskite kvailai kalbėdama kūdikiška kalba bei vogravimu atsakydama į vogravimą. Toks bendravimo būdas puikiausiai supažindina kūdikį su pokalbio struktūra, kai pašnekovai pakaitomis sako savo frazes.

Be abejo, būtinai kalbėkitės su mažyliu ir normalia kalba – vardykite daiktus, kuriuos jam rodote, pasakokite, ką veikiate. Ir nepamirškite išklausyti ir jo „komentarų“.

Jūsų kūdikis veikiausiai jau puikiai moka instinktyviai sugriebti daiktą. Tačiau jo rankos ir akių koordinacija dar nėra tiek ištobulėjusi, kad galėtų pats pasiimti net ir arti rankytės esantį žaislą, tad kol kas turėsite barškučius ir kitus žaisliukus paduoti jam tiesiai į rankytę.

Mamos rūpestėliai: Geriausia – tai, kas tikra

Net jei ir esate pati laimingiausia mama pasaulyje, tenka prisipažinti: kartkartėmis sušmėžuoja ir nusivylimo šešėlis. Nors apie tai tikriausiai niekam ir nepasakote. 9 mėnesius jūs svajojote, sapnavote, mėginote įsivaizduoti savo kūdikį. Ir štai, jis – ant jūsų rankų. Tik... ne visai toks, kokį įsivaizdavote, tiesa? Jei mažylis turi sveikatos problemų, toks jausmas aplanko gana dažnai. Bet jis nesvetimas ir sveikutėlaičių kūdikių tėvams.

Apie tokius dvilypius jausmus kalbama gana nedaug, nors juos išgyvena daugelis tėvų. Psichologai pataria pajutus neatitikimą tarp įsivaizduotojo ir realaus kūdikio visų pirma nekaltinti savęs dėl tokių jausmų ir nesigraužti – tai žmogiška ir normalu. Jei jaučiate, kad sapne ar vaizduotėje regėtas kūdikis vis dar tebetūno jūsų mintyse – pamėginkite su juo atsisveikinti, įsivaizduokite, kad jis – tik sapno vaizdinys, išnykstantis vos jums atsimerkus. O atsimerkusi pažvelkite į savo kūdikį, padėkokite likimui, kad būtent jį jums dovanojo.

Paprasta, bet tikrai padeda bereikalingą nusivylimą nuvyti šalin.

Gera idėja!

Būdamas jūsų pilve kūdikis matė ir lietė savo galūnes, bet dar nesusivokė, kad jos – tai jo paties kūno dalis, kad ir rankytės ir kojytės tvirtai laikosi prijungtos prie liemens. Dabar jis intensyviai tyrinėja savo kūną, taigi pagaliau šį faktą suvokė. Pirmiausia mažylis atranda savo delnus ir pėdas. Padėkite jam mokytis jas valdyti.

Kaip tik dabar metas prisiminti žaidimuką „didelis didelis“: suimkite mažylį už rankučių, paklauskite, koks jis didelis, ir pakeldama jo rankas virš galvos parodykite: va toks didelis. Būtinai palokite jo rankutėmis, kad kūdikis ne tik jaustų, bet ir matytų savo delniukus, taip pat paskaičiuokite kojų pirštukus, pažaiskite „viru viru košę“ (pirmaisiais mėnesiais užteks tik pirmosios frazės, be pirštukų lenkimo ir pelytės bėgimo). Tai ne tik pralinksmins jūsų kūdikį, bet ir padės jam geriau pažinti savo kūną ir jo galimybes.

Kiekvienas kūdikis vystosi individualiai. Šis kalendorius – tik apibendrinta apžvalga. Jei jums kelia nerimą, kad kūdikio raida neatitinka jo amžiui būdingų normų – pasikonsultuokite su kūdikio sveikatą prižiūrinčiu gydytoju.

Pasidalinkite savo patirtimi Mama.lt forume

<< 3 sav. 1 mėn.1 sav. >>