Kuklus ir tyras lelijos žiedas

2008 05 30 | Šaltinis: Eli.lt

Spausdinti

Šiomis švelniomis gėlėmis buvo žavimasi jau senovės Graikijoje. Lelijos buvo laikomos tyrumo ir skaistumo simboliu. Jomis puošdavo šventyklas, miestų herbus, iš jų žiedų pynė vainikus valdovams. Prancūzijoje lelijos buvo išskirtinai karalių simbolis. Tai kilniausi ir elegantiškiausi sodo augalai.

Šiuo metu yra virš 3000 skirtingų lelijų veislių ir kiekvienais metais jų vis daugėja. Šios gėlės turi ne tik begalę įvairių spalvų, bet ir pačių neįtikėčiausių atspalvių. Taip pat jos skiriasi žiedo forma ir aukščiu, nuo mažų (30 cm) iki gigantiškų (2 m).

Vieni iš populiariausių mūsų kraštuose – azijinių lelijų hibridai. Jos yra nereiklios, nelepios, ištvermingos, svogūnėlių nereikia iškasti žiemos metu.

Lelijos nemėgsta drėgmės pertekliaus, gerai auga šviesiose vietose derlingame ir puriame dirvožemyje. Sodinti svogūnėlį patariama 2 cm gylyje atvirose vietose arba po medžiais. Sodinti lelijas geriausia birželio pradžioje arba rudenį. Tačiau nieko blogo nenutiks jei persodinsite jau žydinčias gėles. Iš svogūnėlių užaugintos lelijos pražysta antraisiais – trečiaisiais metais. Kad augalas būtų vešlesnis patręškite kompleksinėmis trąšomis. Priklausomai nuo veislės žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais. Lelijos gerai dera beveik su visais kitais darželio daugiamečiais bei vienmečiais augalais.

Skinant šios gėles žiedą, patariama pjauti trumpesniu koteliu, kad likęs stiebas su lapais sukauptų pakankamai maisto medžiagų svogūnėliui. Pamerkti žiedynai gražiai atrodo ir ilgai nevysta.

Kartais lelijas apninka pilkasis puvėsis ar kt. grybelinės ligos. Tokiu atveju jas reikia nupurkšti priešgrybeliniu preparatu 0,2 proc. fundazolu. Apskritai, lelijos serga gana retai.

Taip pat skaitykite