Karvės pienas nepritaikytas mažų vaikų mitybos poreikiams

Tarp mamų visąlaik aktualios diskusijos, nuo kada vaikui galima duoti karvės pieno. Šiuo klausimu nuomonės labai skiriasi. Vienos mamos pradeda jį duoti labai anksti, tvirtindamos, kad taip užaugo jos pačios ir jų tėvai. Kitos iš karto, kai jau nebeturi savo pieno, vaikučius ima maitinti mišiniais. Kas yra geriau? Teiraujamės gydytojos pediatrės Eugenijos Nazimovienės.

Pirmieji dveji vaiko gyvenimo metai itin svarbūs, nes tuomet formuojasi valgymo įpročiai, jis itin greitai auga, vystosi, taikosi prie aplinkos. Tai lyg investicija į ateitį − kokius pamatus paklosime, tokią sveikatą mažylis turės ateityje.

Paklausta, kokį pienelį tuo metu geriau duoti vaikui, gydytoja E.Nazimovienė atsako: „Geriausias maistas kūdikiui – motinos pienas, to negalima pamiršti, todėl krūtimi reikėtų maitinti kuo ilgiau, kad ir iki 2-3 metų. Kai motinos pieno nepakanka arba jis dingsta, tėvai paprastai renkasi karvės pieną sakydami, kad taip buvo maitinami ir jie patys. Aišku, galime važinėti zaporočiečiu, tačiau mieliau rinktumėmės mersedesą. Manau, kad vaikams reikia duoti tai, kas geriausia ir skirta būtent jiems“.

Palyginus su specialiais vaikams skirtais pieno mišiniais, karvės pienas turi daug trūkumų. „Karvės piene geležies beveik nėra. Išgerdamas 1 litrą karvės pieno kasdien, vaikas gali būti rožiniais skruostais, stambus ir atrodyti sveikas. Kad gautų reikiamą geležies kiekį per parą iš karvės pieno, vaikas jo turėtų išgerti 20 litrų – tai tiesiog fiziškai neįmanoma. Vaikams, kurie išgeria 1-2 litrus karvės pieno per parą (tai ypač dažna situacija rajonuose, tarp gyventojų, turinčių savo ūkius) dažnai nustatoma anemija, dėl kurios ilgainiui gali atsirasti net širdies ūžesiai. Juk karvės pienas suteikia sotumo, bet neaprūpina reikalingomis medžiagomis. Nieko daugiau nevalgydamas, vaikas jų ir negauna“, − tvirtina E.Nazimovienė.