„Sodros“ tikslas – ne tėvų persekiojimas, bet teisėto motinystės (tėvystės) pašalpos paskyrimo užtikrinimas

Pastaruoju metu žiniasklaidoje ypatingai daug dėmesio skiriama piktnaudžiavimo motinystės (tėvystės) pašalpomis temai. Tai rimta problema, kuriai tiek „Sodros“, tiek ir teisėsaugos specialistai skiria daug pastangų, siekdami užtikrinti, kad motinystės (tėvystės) pašalpos būtų skiriamos teisėtai. Todėl „Sodros“ inicijuojami tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo pašalpomis neturėtų būti vertinami kaip būsimųjų tėvų persekiojimas, tuo labiau, kad taip vadinamojo „persekiojimo“ burbulas spaudoje gerokai išpūstas. Nejaugi visi turime užsimerkti, kai akivaizdžiai matome neteisybę ar net piktnaudžiavimą.

Per 2008 m. ir 2009 m. I ketvirtį Fondo valdybos teritoriniai skyriai iš viso paskyrė virš 33 tūkst. motinystės (tėvystės) pašalpų. Iš jų 1110 atvejų Fondo valdybos teritoriniams skyriams sukėlė įtarimų (3,3 proc.). Tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl 250 atvejų, kas sudaro tik 0,76 proc. visų motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų skaičiaus.

 

Pabrėžiame, jog įtarimą dėl draudžiamųjų pajamų galimo dirbtinio padidinimo sukelia ne motinystės (tėvystės) pašalpos dydis. Jeigu asmuo, dirbdamas labiau kvalifikuotą ar geriau apmokamą darbą, gavo dideles pajamas, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, tai tikrai nereiškia, kad šis asmuo neabejotinai atsidurs po „Sodros“ „padidinamuoju stiklu“. Analizuojant draudėjo pateiktus pirminius dokumentus, įtarimą dėl galimo sukčiavimo kelia nukrypimas nuo schemos: darbo užmokestis – įmokos – socialinės garantijos. Pavyzdžiui, įtarimą dėl galimo piktnaudžiavimo pašalpomis „Sodrai“ sukeltų faktas, kad įmonė nevykdo veiklos, o nurodytos apdraustojo pajamos yra ženkliai padidintos.