Barjerinės kontraceptinės priemonės

Šiuo metu žinoma per 20 rūšių infekcijų, kurios perduodamos lytiniu keliu ir yra vadinamos lytiniu keliu plintančiomis ligomis (LPL). Mums tik atrodo, kad mūsų amžiuje – aukštųjų technologijų ir puikiai išvystytos medicinos eroje – galimybė užsikrėsti LPL minimali. Ar bereikia priminti, kokį rimtą pavojų žmogui kelia tokios infekcijos?

Be abejo, medicina nestovi vietoje ir medikai iš visų jėgų stengiasi pažaboti infekcijų plitimą. Bet, deja, kartais tokių ligų diagnostika pasirodo besanti sunki ir ne itin tiksli, o gydymas – ilgas ir brangus. Todėl labai svarbu, kad žmonės patys pasirūpintų savo sveikata ir sumažintų užsikrėtimo riziką iki minimumo. Tarp daugybės sukurtų kontraceptinių priemonių vienos efektyviausių kovojant su LPL – barjerinės.

Barjerinės kontraceptinės priemonės saugo ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir praktiškai nuo visų infekcijų, kurios plinta lytiniu keliu. Be to, barjerinės kontraceptinės priemonės turi ir kitų teigiamų savybių:

• Jos visiškai saugios naudoti ir nekenkia organizmui;

• Neturi ilgalaikio poveikio;

• Sumažina uždegiminių procesų, displazijos, gimdos kaklelio vėžio riziką;

• Jas paprasta ir nebrangu naudoti.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad barjerinių priemonių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje, be recepto.

Tiesa, jos, kaip ir kiti apsisaugojimo nuo nėštumo metodai, turi ir savų trūkumų:

• Lyginant su hormoniniais kontraceptikais, nepakankamai aukštas apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo lygis;

• Gali sukelti alerginių reakcijų ar vietinį sudirgimą;

• Galimas diskomfortas, jautrumo sumažėjimas lytinio akto metu;

• Ne visas jas patogu naudoti.

Barjerinė kontracepcija būna mechaninė arba cheminė. Mechaninės priemonės neleidžia spermatozoidams pasiekti gimdos kaklelio. Šiai grupei priklauso: