Apetitas – ar tikrai paprasta jį reguliuoti?

Apetitas ir jį lemiantys veiksniai

Apetitas yra noras valgyti, jis jaučiamas kaip alkis. Alkio jausmą turi visi išsivystę gyvūnai, jo tikslas – gauti pakankamai maisto medžiagų ir energijos gyvybei palaikyti.

Apetito praradimas vadinamas anoreksija, o padidėjimas – hiperfagija, polifagija arba bulimija.

Apetito reguliavimas ypač daug tiriamas pastaruosius 10 metų, kadangi daugėja ligų, kurios atsiranda dėl pakitusio apetito, ir ligų, dėl kurių keičiasi apetitas.

Apetitą reguliuoja be galo daug skirtingų hormonų ir greičiausiai yra labai daug dar neatrastų hormonų, kurie taip pat prisideda prie alkio – sotumo pojūčio. Vieni hormonai gaminasi virškinamajame trakte (skrandyje, žarnyne), kiti – riebaliniame audinyje, treti – smegenyse. Kitas apetitą įtakos turintis veiksnys – bioritmai. Dėl emocijų taip pat pakinta apetitas.

Alkio ir sotumo centrai yra tarpinėse smegenyse, jie ir apdoroja visą gautą informaciją. Žmonės, bandantys sumažinti svorį, neretai susiduria su padidėjusiu apetitu, didesniu nei įprasta alkio pojūčiu, kartais persivalgymu – ir dažniausiai kaltina save valios stoka. Tik ar tikrai taip paprasta valios pastangomis pakeisti apetitą?

Kūno svoris ir apetitas

Labai plačiai paplitusi nuomonė, kad liesi žmonės valgo bet ką ir daug, bet, nepaisant to, nenutunka. Tuo tarpu nutukę žmonės valgo mažai, bet jų svoris didėja. Gana paplitęs ir įdomus teiginys „storėju nuo oro”. Visi šie susiformavę stereotipai yra klaidingi. Kalbant apie maistą ir valgymo įpročius, tokie matavimai kaip „daug”, „mažai”, „persivalgau” ir pan. yra labai subjektyvūs ir neretai neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, merginos, sergančios nervine anoreksija, suvalgiusios vieną bananą, vadina tai „persivalgymu“, nes toks maisto kiekis joms atrodo labai didelis. Tuo tarpu objektyviai vertinant, jos valgo labai mažai.