Vyras gimdyme: psichologiniai aspektai

Daugybę šimtmečių nėštumas ir gimdymas buvo išskirtinai moteriška patirtis, kurioje vyras neturėjo jokios teisės dalyvauti. Šiuolaikinėje visuomenėje vos per kelis dešimtmečius šis stereotipas buvo visiškai sulaužytas. Moterys drąsiai konkuruoja su vyrais srityse, kurios anksčiau laikytos išskirtinai vyriškomis, o vyrai žengia į moters paslapčių pasaulį.

Stereotipų lūžis įvyko dėl to, kad žmonės ėmė labiau pažinti save, savo prigimtį. Populiarėjanti psichologija ir psichoterapija leido maksimaliai priartėti prie anksčiau nesuvoktų mūsų esybės aspektų, atrasti pasąmonės slėpinius, pažinti ir tinkamai įvertinti savo kompleksus, su kuriais žmogus neišvengiamai susiduria bręsdamas kaip asmenybė.

Žmogaus prigimtis biseksuali

Viena iš tokių universalijų – teiginys, kad žmogaus psichika savo prigimtimi yra biseksuali, joje esama ir vyriško, ir moteriško prado, nepriklausomai nuo žmogaus lyties. Iš to natūraliai išplaukia išvada, kad vyrams nesvetimi motiniški instinktai. Kuo glaudžiau vyras dalyvauja moters nėštumo procese, tuo labiau išjudinami šie giliai jo sąmonėje tūnantys instinktai. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, susijusioje su archajiškais žmogaus jausmais, nėra vieno vienintelio recepto, kaip geriau pasielgti. Kiekvienu atveju požiūris ir sprendimas – individuali patirtis. Taigi ir sprendimas, ar vyras turėtų dalyvauti gimdyme – subtili ir išskirtinai individuali tema. 

Gimimas ir baimė

Iš pradžių svarbu suvokti, ką gimdymas reiškia apskritai ir kokį psichologinį krūvį jis turi. Kūdikio atėjimas į šį pasaulį, ypač jei tai – pirmagimis, į paviršių iškelia pasąmonės baimes ir neišspręstus jaunų tėvų vidinius konfliktus, kurie iki šiol galėjo latentiškai snausti ir niekaip nepasireikšti. Dar nėštumo stadijoje moters sąmonėje prabunda įvairiausios baimės, susijusios su jos pačios vaikyste, ankstyvaisiais santykiais su mama. Kuo nemalonesnė buvo ši vaikystės patirtis, tuo sunkesnis ir prieštaringesnis bus jos pačios santykis su būsimu kūdikiu.