Kaip išsirinkti prezervatyvą

Kad seksas turi būti saugus, ko gero, aiškinti nereikia. Ir priemonių yra nemažai, tačiau vieną pagrindinių rolių čia atlieka prezervatyvas. Atrodytų, ar gali būti paprasčiau? Nuėjau ir nusipirkai pagal savo poreikį. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Kur?
Prezervatyvų galite įsigyti ir kioske, tačiau klausimas, ar verta? Neaiškus gamintojas, abejotina kokybė ir neaišku, kaip jis buvo saugotas – juk prezervatyvams reikalingos tam tikros laikymo sąlygos: saulės spinduliai, aukšta temperatūra. Šie faktoriai pažeidžia lateksą ir prezervatyvas saugantis nuo infekcijų bei nėštumo tampa netinkamu. Niekas nėra apsaugotas ir nuo to, kad nuobodžiaujantis pardavėjas dėl smagumo ėmė ir pradūrė prezervatyvą adata. Todėl rinkitės vaistinę, kad nebūtų išimčių.

Galiojimo laikas
Prezervatyvai, kaip ir bet kuri prekė, turi galiojimo laiką. Dažniausiai 5 metus. Paprastai prezervatyvai į parduotuvių lentynas papuola jau pragulėję 10-15 metų sandėliuose. Jei ant pakuotės nėra gaminimo datos, išsiaiškinkite partijos numerį – jame dažniausiai būna pažymėti ne tik metai, bet ir tiksli data. Pirkdami prezervatyvus, atkreipkite dėmesį į pakuotę: jei ji deformuota, pažeista – geriau ją palikite lentynoje. Apie nekokybišką prekę ir blogas gaminio kvapas. Jei prezervatyvo galiojimo laikas pasibaigęs, jis 99 proc. suplyš.

Dydis
Visų pirma dydžiu daug kas ir domisi, tačiau dažnai jo ir nebūna, arba dydis neatitinka tikrovės. Pagal ES standartus, nominalus prezervatyvo ilgis turi būti 44-56 mm (pastaba: ne diametras). Tačiau pagal vėlesnius ES standartus šis ilgis gali 49-56 mm. Todėl Europoje yra įprasta leisti trijų dydžių prezervatyvus: 49, 52 ir 56 mm. Labiausiai paplitęs – 52. Jei ilgį paversti į diametrą, gautųsi 31, 33 ir 35 mm.
Prezervatyvas turi atitikti lytinio organo dydį. Per dideli prezervatyvai gali lengvai nuslysti, o per maži jums bus nepatogūs. O juk vaistininkui tas pats, kokį dydį jūs perkate. Svarbiausiai – mokėjimas naudotis.