Vitaminai – maistas ar vaistas?

Ruduo – natūralių vitaminų metas. Ir vis dėlto daugeliui mūsų šių medžiagų katastrofiškai trūksta. Kodėl? Nes nesame linkę pasinaudoti visais gamtos siūlomais jų šaltiniais, nes net ir rudenį nuimtas šviežių daržovių derlius įpučia pernelyg mažai vėjų į mūsų valgiaraštį. Sintetinių vitaminų tabletė – tikrai ne pati geriausia išeitis. Nes būtent su maistu, valgymo metu gautus vitaminus organizmas pasisavina efektyviausiai. Taigi pirmas žingsnis bėgant nuo avitaminozės – sveikatos ir žvalumo suteiksiančios valgiaraščio korekcijos.

Kam reikalingi vitaminai?

Patys savaime vitaminai nėra nei energijos šaltinis, nei maisto pakaitalai. Jais neįmanoma pakeisti kitų svarbių medžiagų, kurios būtinos mūsų organizmui – baltymų, riebalų, angliavandenių, maistinių skaidulų ir kt. Tačiau būtent vitaminai užtikrina sklandų medžiagų apykaitos procesą, leidžia organizmui veikti kaip vieningai sistemai. Vitaminai – tai ypatingo biologinio aktyvumo medžiagos, kurios greitina, katalizuoja įvairių organų ir sistemų veiklą.

Kalbant apie vitaminus verta prisiminti patarlę: vienas lauke – ne karys. Vienas konkretus vitaminas nekompensuos kitų vitaminų stygiaus – sveikam žmogui būtinas reikiamas kiekis visų vitaminų. Jei bent vieno vitamino trūks – netruks pasireikšti ir šio stygiaus požymiai.

Vitaminų trūkumo požymiai

• Kraujyje pakilo cholesterino lygis, oda tapo blyškesnė, sausesnė, žmogus nuolat jaučia silpnumą, dingo apetitas, krenta svoris. Šie požymiai dažnai atsiranda persirgus skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis, po antibiotikų kurso. Pirmoji pagalba tokiu atveju – nikotino rūgštis ir vitaminas PP. Jų atsargas geriausiai papildyti į valgiaraštį įtraukus gausiau liesos mėsos, kepenų, žuvies produktų, žirnių, pupų, grikių kruopų, rupios duonos, riešutų.

• Deginimas burnoje ir gerklėje, dažnai išpila šaltas lipnus prakaitas, greitai riebaluojasi plaukai, sutriko virškinimas, greitai pakeitus kūno padėtį akyse ima mirguliuoti, nusilpsta regėjimas tamsoje – visa tai simptomai, pasireiškiantys stingant vitamino D. Kūdikiams ir mažiems vaikams šio vitamino stygius sukelia rachitą. Vitaminas D – vienintelis vitaminas, kurio organizmui gana sunku gauti su maisto medžiagomis. Jo atsargas papildo pats organizmas veikiamas B tipo ultravioletinių spindulių ir šilumos, tad geriausias būdas gydytis – dažniau būti gryname ore saulėtomis dienomis. Taip pat šiek tiek vitamino D organizmas gauna su riebia žuvimi, žuvų taukais.

• Ant rankų ir kojų atsirado pigmentinių dėmių, padidėjęs nervingumas, žmogus jaučiasi nuolat susijaudinęs, įsitempęs. Kamuoja aštrūs galvos skausmai, raumenų mėšlungis. Gali būti pakilęs kraujospūdis, organizmas lėčiau pasisavina riebalus. Šie požymiai liudija, kad organizmas stokoja vitamino E. Šio vitamino lobiai slypi riešutuose, grūdinėse kultūrose (miežiuose, avižose, kviečiuose, ypač daigintuose), saulėgrąžų sėklose, augaliniuose aliejuose, žaliose lapinėse daržovėse (špinatuose, brokoliuose).

• Dažnai kamuoja peršalimo ligos, kraujuoja dantenos, oda tampa blyški ir sausa, net ir smulkios žaizdelės gyja itin ilgai, vakarais maudžia kojas – tokią simptomų puokštę patiriančiam žmogui tikriausiai ypač stinga vitamino C. Patikimiausias būdas gauti pakankamai vitamino C – valgyti daugiau citrusinių vaisių, apskritai šviežių, termiškai neapdorotų vaisių, daržovių, uogų. Žiemą jo lengviausia gauti iš raugintų kopūstų, spanguolių.

• Plaukai išsausėjo, greitai veliasi, delnų ir padų oda pleiskanoja, trūkinėja lūpų kampučiai, krinta apetitas, vargina nemiga, silpsta regėjimas, klausa, jaučiamas sausumas ir perštėjimas akyse – kuo skubiau reikėtų papildyti vitamino A ir betakarotino atsargas. Vitamino A gausiausiai esama gyvūninės kilmės maisto produktuose: žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene ir jo produktuose. Beta karotino organizmas gauna iš morkų, moliūgų, pomidorų, kopūstų, špinatų, brokolių, abrikosų. Beje, vitaminas A lengviausiai pasisavinamas su riebalais, tad vartojant šių daržovių rekomenduojama jas gardinti šlakeliu aliejaus ar grietinėlės.

• Žmogus tapo nervingas, jį erzina smulkmenos, darbingumo lygis sumažėja, greitai apima nuovargis, prastėja atmintis, vargina galvos skausmai, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, kartais rytais patinsta rankos, kojos, net veidas – veikiausiai trūksta B grupės vitaminų, kurių apstu alaus mielėse, grūduose ir jų produktuose, žuvyje.

Ekstra vitaminų terapija

Deja, jei organizme avitaminozė jau spėjo įsišėlti, kartais vien tinkamos mitybos nepakanka – metas griebtis stipresnių priemonių. Liaudies medicinoje avitaminozei gydyti plačiai naudojami vaistažolių nuovirai ir sulčių mišiniai.

Beržo lapų nuoviras. Beržo lapai, vartojami tiek atskirai, tiek su kitom žolelėm, padeda pasireiškus avitaminozės simptomams, tinimams dėl širdies veiklos sutrikimų, skrandžio spazmams. 1 a.š džiovintų beržo lapų užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 6 valandas, nukošti, įdėti pagal skonį medaus. Vartoti po 2/3 stiklinės pašildyti nuoviro 4 kartus per dieną prieš valgį.

Dilgėlių arbata. Puikus vitaminų šaltinis – dilgėlių lapai. Jų nuovire itin daug vitaminų, orgaizmui reikalingų rūgščių ir mikroelementų. 3-4 šaukštai dilgėlių lapai užplikomi 1 litru verdančio vandens, paliekami 1-2 valandas nusistovėti. Nuoviras perkošiamas, vartojamas po 2/3 stiklinės 3-5 kartus per dieną, geriausia – prieš valgį.

Vitamino B kokteilis. Sumaišyti 3 stiklines šviežiai spaustų sulčių (pvz. apelsinų arba pomidorų) sumaišyti su 1 šaukštu alaus mielių, 1 šaukštu susmulkintų daigintų kviečių, 1 kiaušinio tryniu ir šaukšteliu medaus.

Vitaminų perteklius organizme pasireiškia gana retai. Vien su maisto produktais gaunamų vitaminų perdozuoti praktiškai neįmanoma. Tačiau visai kas kita vartojant sintetines tabletes. Jei pajutote, kad savijauta pablogėjo – pasitikrinkite, ar kartais neperdozavote kurio nors vitamino:

Kai per daug...

... vitamino A: sutrinka kepenų veikla, vargina galvos skausmai, atsiranda regėjimo problemų, vargina vidurių užkietėjimas, nemiga, kaulų skausmai, sausėja oda, burnos, akių gleivinė, slenka plaukai, mažėja kūno temperatūra,

... vitamino C: sutrinka skrandžio veikla, vargina vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.

... vitamino D: didelis šio vitamino perteklius gali sutrikti kepenų, širdies veikla, inkstuose kaupiasi akmenys. Mažesnio pertekliaus simptomai – galvos skausmai, dažnas pykinimas, vėmimas, padidėjęs kraujospūdis, vaikai ima lėčiau augti, sulėtėja protinis vystymasis.

... vitamino E: sutrinka skrandžio veikla, dažniau svaigsta galva.

Manoma, kad vitaminų E, K, B1, B2, B12 perteklius sveikatai visiškai nekenksmingas.

Kai kurių vitaminų stygius gali sukelti ir specifinių nepatogumų ar grožio problemų:

• Jaunatviniai spuogai, raudonos dėmės ant veido, vargina egzema – stinga vitaminų B ir A. Papildykite savo valgiaraštį kepenėlėmis, sviestu, žuvimi, grietinėle, džiovintais vaisiais, alaus mielėmis, pieno produktais.

• Iš nosies dažnai bėga kraujas – tai požymis, kad stinga vitaminų C. P ir K. Jų atsargas papildus serbentai, pomidorai, kopūstai, citrusiniai vaisiai, jogurtai, žuvų taukai, citrinos, mandarinų ir apelsinų vaisiai, o ypač jų žievelė, švieži liucernos lapai, kurių galite barstyti į salotas.

• Vargina blogas burnos kvapas, nors jūsų dantys ir dantenos – visiškai sveiki? Veikiausiai jums stinga vitamino B3 (niacino). Valgykite daugiau paukštienos, jūros žuvų, ankštinių kultūrų, kviečių gemalų.

• Pastebėjote, kad dažniau ėmė svaigti galva ir spengti ausyse? Tai visai nebūtinai kokios nors rimtos ligos simptomas. Gali būti, kad jūsų organizmui trūksta vitaminų E, B3 ir kalio bei magnio. Dažniau pakramsnokite saulėgrąžų, bananų, burokėlių, žalių lapinių daržovių, riešutų, kiaušinio trynių.