Ši graži istorija pasakoja apie moterų, o ypač mamų, stiprybę, užsispyrimą, išmintį, meilę ir... ašaras. Kodėl moterys verkia?

Berniukas paklausė mamos:
- Kodėl tu verki?
- Nes aš esu moteris,- atsakė mama.
- Nesuprantu,- susiraukęs pasakė vaikas.
- Ir niekada nesuprasi, nes esi berniukas,- jam supratingai atsakė mama.
Kiek vėliau berniukas savo tėčio paklausė, kodėl mama verkia. Tėtis patraukė pečiais ir atsakė:
- Nežinau. Moterys kartais verkia visai be priežasties.
Berniukas taip ir užaugo nesupratęs, kodėl moterys verkia. Jau suaugęs jis meldėsi ir klausė Dievo, kodėl tada verkė jo mama ir kodėl dabar verkia jo žmona ir Dievas maldoje jam atsakė:
- Aš daviau moteriai stiprias rankas, kad ji galėtų jomis nudirbti daugybę darbų, tačiau tos rankos kartu ir švelnios, tad moteris gali jomis paguosti.
Aš daviau jai vidinės stiprybės, kuri padeda iškęsti ne tik gimdymo skausmą, bet ir jau gimusių vaikų nepagarbą, jų grubius žodžius, pavargusio vyro nesupratimą.
Aš daviau jai užsispyrimo, kuris veda ją į priekį tada, kai visi pasiduoda ir verčia ją rūpintis savo šeima didžiausiame varge.
Aš daviau jai išminties, kuri padeda jai kitus nukreipti reikiamu keliu.
Aš daviau jai begalinę meilę, kurioje augantys jos vaikai jaučiasi lyg mano paties glėbyje.
Ir aš daviau jai ašarą, kuria ji pasinaudoja tada, kai visos kitos mano davanos tampa bevertėmis.
Žinok, kad moters akyse ašara pasirodo tada, kai ji savyje nebesuranda stiprybės, užsispyrimo, išminties ar meilės.
Žinok, kad tai ta akimirka, kai ašarą reikia nušluostyti, pažiūrėti jai į akis ir jose pamatyti stiprybę, užsispyrimą, išmintį ir meilę. O kai tu pamatysi mano dovanas jos akyse, tai ir ji prisimins jas turinti.