10 balkonams tinkamų gėlių

Balkone žydinčios gėlės atgaiva ne tik akims, bet ir širdžiai - juk jų sodinimas, laistymas ir priežiūra puikiai pašalina stresą, padeda atsipalaiduoti, bent akimirką pabūti su savimi ir savo mintimis. Siūlome paskaityti apie gėlytes, kurios puikiai auga balkonuose, susipažinti su jų auginimo taisyklėmis bei subtilybėmis.

Verbena

Mėgsta tiesioginius saulės spindulius, lengvai pakelia sausrą (pakanka gausiau palaistyti kartą per savaitę, jeigu palijo, tai net ir to daryti nereikia), nereikalauja daug priežiūros, žydi nuo pavasrio iki pirmųjų šalnų.

Egzistuoja daug įvairiausių verbenų spalvų ir formų, šie augaliukai šiek tiek svyra, tad juos galima susodinti į lovelio pakraščius ar pakabinamus vazonus. Rekomenduojama periodiškai nukarpyti nužydėjusias, padžiūvusias ir kitaip pažeistas augalo dalis - tuomet verbena ims žydėti dar gausiau.

Sprigė

Puikiai auga pavėsyje arba esant retesniems saulės spinduliams, mėgsta drėgmę, tad palaistyti reikėtų kasdien, žydi nuo pavasario iki rudens.

Sprigės būna tiek ryškios vienspalvės, tiek ir švelniai persiliejančių, pastelinių spalvų. Tai augaliukai, kurie puikiai auga net ir pavėsyje, ilgai džiugina savo žiedais. Šios gėlės puikiai auga net ir tankiai susodintos, tad nesunkiai sukursite sodrią, žiedų kupiną sprigių kompoziją. Jas galite sodinti kartu su kitomis pavėsį ir drėgmę mėgstančiomis gėlėmis.

Serentis

Mėgsta tiesioginius saulės spindulius, karštį, puikiai auga net ir sausrų metu, tačiau saikingai palaistyti vertėtų kasdien, žydi nuo pavasario iki pirmųjų šalnų.

Serenčiai ypatingai atsparūs, jų nepuoja ligos, rekomenduojama pasodinti bent kelis krūmelius, kadangi jų kvapas atbaido įvairius kenkėjus. Vertėtų nukarpyti nužydėjusius žiedus, pažeistas augalo dalis, tuomet serenčiai greitai išbujoja, gausiau žydi.

Pelargonija

Mėgsta tiesioginius saulės spindulius, sausesnę dirvą, tad reikėtų neperlaistyti, palieti tik tuomet, kai žemė visiškai išsausės, žydi nuo vėlyvo pavasrio iki rudens.

Pelargonijos yra vienos populiariausių balkoninių gėlių, kadangi jos nereiklios, žydi gausiai, jų nepuola ligos ir kenkėjai. Egzistuoja gausybė pelargonijų variancijų, skirtingų spalvų žiedų ir lapų, būna tiek tiesiai augančių, tiek ir svyrančių augalų, tad kiekvienas gali atrasti patinkančią pelargoniją. Pelargonijas reikėtų sodinti į gerą drenažą turinčius lovelius ir vazonus, nužydėjusius žiedelius pageidautina nukarpyti.

Petunija

Mėgsta tiesioginius saulės spindulius, būtina, kad augimo vieta būtų apšviesta 5-6 valandas, laistyti reikėtų saikingai, palieti tik tuomet, kai žemė visiškai išsausės, žydi nuo ankstyvos vasaros iki rudens.

Egzistuoja gausybė spalvų ir formų variacijų, tad petunijos labai mėgstamos ir daugelio noriai auginamos. Tai nelepūs, ypatingai greitai išsikerojantys augalai - net ir mažytis krūmelis netrunka pavirsta solidžiu, plačiai pasklidusiu augalu, todėl begonijas tenka kartas nuo karto apkarpyti, jos linkusios išsklisti per visą turimą plotą, gan greitai praranda formą.

Begonija

Mėgsta dalinį pavėsį, didesnę drėgmę, tačiau purškti ar leisti būti plakamoms tiesioginio lietaus nederėtų - sudrėkę žiedai ir lapai praranda spalvą, ima blukti arba ruduoti, žydi nuo vėlyvo pavasario iki pirmųjų šalnų.

Yra keletas skirtingų begonijų variancijų, tačiau jų priežiūra labai panaši - visos begonijos mėgsta išsklaidytą saulės šviesą bei drėgną dirvą, sunkiai pakelia stiprų, šaltą vėją. Begonijų žiedeliai yra valgomi, jų skonis saldžiarūgštis, tad jų galima pridėti į salotas ar jais puošti įvairius kepinius, desertus.

Lobelija

Mėgsta išsklaidytą saulės šviesą, dalinį pavėsį, tačiau prisitaiko ir prie paunksmės, vertėtų nuolat ir gausiai laistyti, žydi nuo ansktyvos vasaros iki rudens.

Egzistuoja tiek stačiais stiebais auganti, tiek svyranti lobelijų forma, tad jas galima auginti loveliuose arba pakabintuose vazonuose. Lobelijos nėra labai lepios, jų nepuola ligos ir vabzdžiai, tačiau jos sunkiai pakelia kaitrią saulę, sausrą, nusistovėjus karščiams ar nepakankamai laistomas augalas greitai sumenksta, nustoja žydėjęs.

Našlaitė

Mėgsta pavėsį arba išsklaidytą saulės šviesą, drėgnesnę dirvą, puikiai auga rūgščiame, smėlingame dirvožemyje, žydi nuo pavasario vidurio ir vasaros pabaigos.

Persiliejančiais melsvos, gelsvos ir baltos spalvos žiedais pasidabinusių našlaičių tikrai neįmanoma supainioti su jokiu kitu augalu. Šios gėlytės daugelio mėgstamos ir auginamos ne tik dėl estetiniu sumetimų, bet ir kaip vaistinė žaliava - našlaičių lapų arbata padeda peršalus, varo šlapimą, skatina prakaitavimą, palengvina atsikosėjimą.

Saulutė

Nelepus augalas puikiai jaučiasi esant įvairioms apšvietimo sąlygoms, mėgsta drėgmę, žydi nuo pavasario iki vėlyvos vasaros, tačiau gausiausias žydėjimo periodas trunka nuo balandžio pabaigos iki liepos mėnesio.

Saulučių spalvos varinuoja nuo baltos, blyškiai rausvos iki ryškiai avietinės, skirtingos formos žydi paprastais graižais, pusiau pilnaviduriais ar pilnaviduriais žiedais. Loveliuose ar vazonuose ypatingai dailiai atrodo putlesnės, įspūdingesnės pilnavidurės saulutės.

Nasturtė

Labiausiai mėgsta saulėtas vietas, tačiau pakenčia ir dalinį pavėsį, geriausiai auga drėgnoje dirvoje, žydi nuo vasaros iki rudens.

Nasturtės nėra ypatingai reiklios, jas netgi rekomenduojama auginti mažiau derlingame, smėlingame dirvožemyje, kadangi daug maisto medžiagų gavęs augalas ima plisti, išaugina didelius lapus, tačiau žydi menkiau ir rečiau. Nasturtės nepakenčia šalnų, tad jas sodinti kieme galima tik jau gerokai įšilus. Lapai, stiebai ir žiedai yra valgomi, šiek tiek kartaus, pikantiško skonio, trputį primena garstyčias.