Kodėl vaikas elgiasi agresyviai?

2-3-ejų metukų sulaukusiems vaikučiams būdinga imti kandžioti, tempti už plaukų, stumdyti, žnaibyti, kumščiuoti tiek suaugusiuosius, tiek ir bendraamžius. Šie agresijos priepuoliai gan natūralus ir įprasti, tačiau tai nereiškia, kad į juos nereikia kreipti dėmesio.

Vaikučių norai dažnai prasilenkia su galimybėmis. Jie labai nori papasakoti savo mintis ar kažko paprašyti, tačiau dar nemoka rišliai kalbėti, jiems labai reikia teisingai sudėti kaladėles, o nemiklūs piršteliai tam trukdo, jie nori kuo greičiau nubėgti iki tikslo, bet vis parpuola... Šios situacijos sukelia nemažai streso ir pykčio, kuris vėliau prasiveržia agresijos priepuoliais.

Pykdami vaikučiai taip pat stengiasi parodyti savo viršenybę, tokiu būdu saugo, pavyzdžiui, žaisliuką, kurį nori pasisavinti tėveliai, brolis, sesutė ar draugai.

Kartais vaikučiai ima kandžioti ar mušti tėvelius tiesiog norėdami atkreipti jų dėmesį, norėdami parodyti meilę ir visai nesuprasdami, kad sukelia skausmą (toks elgesys, beje, būdingas ne tik žmonėms, bet taip pat ir delfinų mažyliams, kurie siekia dėmesio skaudžiai kandžiodami tėvelius).

Agresijos priepuoliai, irzlumas, nedraugiškas bendravimas su tėveliais ar bendraamžiais, kaip jau buvo minėta, būdingas dar iki galo nesusiformavusiems, su savo emocijomis nemokantiems susidoroti vaikučiams. Tėvams reikia įsisąmoninti, kad toks elgesys nepraeina savaime, agresija gali tik stiprėti, tad būtina kuo anksčiau pradėti mažylius mokytis savo problemas spręsti konstruktyviai, elgtis maloniai, sugebėti nurimti.

Ieškokite pykčio priežasties. Dažniausiai pyktis yra nesugebėjimas susidoroti su emocijomis, vaikui nekomfortiška situacija, nepatenkinti fiziologiniai poreikiai, baimė, emociškai žlugdanti aplinka. Įsitikinkite, kad vaikas pavalgęs, pailsėjęs, kad jo nevargina pernelyg didelė suaugusių žmonių ar vaikučių kompanija, išsiaiškinkite ar aplinkiniai su juo elgiasi tinkamai, ar jis nejunta baimės, ar vaikelio niekas neskriaudžia.

Mokykite malonaus elgesio. Jeigu susierzinęs ir supykęs vaikelis ima muštis, tai išmokykite jį, kad rankutėmis reikia ne mušti, o apkabinti mamytę, burnyte reikia ne kandžiotis, o bučiuotis ir t.t. Paaiškinus, kaip reikia elgtis, vaikui jus apkabinus ar pabučiavus, kuo plačiau jam nusišypsokite, paglostykite galvelę, pasakykite gražių žodžių. Vaikutis greitai supras, kad įsiaudrinus visai nebūtina muštis, kad emocijų audrą galima nuraminti ir prisiglaudus prie mamos, kad smagu matyti laimingą mamytę.

Skirkite minutės pertraukėlę. Agresyviai besielgiantį vaikutį atskirkite nuo kitų žmonių ir liepkite jam 2-3 minutes pasėdėti vienumoje. Gali būti, kad vaikas rėks ir pyks dar labiau, tačiau pabuvęs atskirai greitai nurims. Net ir 2-3-ejų metukų mažyliai jau suvokia veiksmo ir pasekmės sąsają, tad jie greitai įsisąmonins, jog netinkamas elgesys lemia labai nuobodų sėdėjimą vienumoje.

Elkitės kantriai ir draugiškai. Savaime suprantama, kad vaikelio pyktis ir agresija vargina ir liūdina, tačiau tėveliams reikia pasistengti įsijausti į mažo žmogaus mintis bei jausmus.
Įsivaizduokite - jūsų niekas nesupranta, jūs negalite paaiškinti, kas su jumis vyksta, nes ir pati to nelabai suvokiate, jūs tiesiog nežinote, kur dėtis, ką daryti ir kaip nusiraminti, o mama, pats mylimiausias ir reikalingiausias žmogus, kelia balsą ar jus grubiai nutempia į kampą. Juk tai labai baisu ir skausminga! Ką dabar daryti? Kas man padės?
Vaiko agresiją vertinkite tolerantiškai, padėkite jam nurimti, rodykite teigiamą pavyzdį ir su blogu elgesiu kovokite švelnumu. Mažylis išmoks iešoti ramybės jūsų glėbyje, o augant, išmokus raiškiau kalbėti, vystantis psichikai vaikas savo problemas ims spręsti ne kumščiais ir rėkimu, o žodžiais ar ramiu prisiglaudimu prie suaugusiųjų bei draugų.