Isterijos priepuoliai: kaip jų išvengti ir nuraminti suirzusį vaiką?

Maždaug penkerių metukų dar nesulaukusius mažylius auginantys tėveliai puikiai žino, kas yra vaiko susierzinimas ir isterijos priepuoliai... Savo emocijų dar nemokantis suvaldyti, negalintis jų apibūdinti žodžiais, fiziologinių poreikių nesuprantantis vaikas ima tempti lūpą, zyzti, suspaudęs mosuoja kumšteliais, verkia ir rėkia, o kartais net ir kandžiojasi, mušasi, įžnybia. Siūlome išmokti pastebėti susierzinimo ženklus, geriau pažinti savo vaikus ir užkirsti kelią prasidedančiam isterijos priepuoliui arba išmokti jį greitai numalšinti.

Susiplanuokite aiškią dienotvarkę

Net ir mes, suaugusieji, patiriame didesnį ar mažesnį stresą, jeigu kažkas vyksta „ne pagal planą“, o nesustyguota dienotvarkė yra didžiausias mažylio priešas. Reikėtų labai aiškiai susidėlioti nakties miego, dienos pogulio, poilsio, mitybos ir žaidimų režimą.

Pavargęs, išalkęs, dėl pernelyg didelio informacijos kiekio (pavyzdžiui, užsitęsus žaidimui, pamokėlei) ar ilgo bendravimo įsiaudrinusiam vaikui sunku susitvarkyti su savo fiziniais ir dvasiniais pojūčiais, tad jis iškilusias problemas sprendžia vieninteliu jam žinomu keliu - pradėdamas pykti ir verkti.

Tikslus dienos planas padės išvengti isterijos priepuolių, tad turėtumėte stebėti savo vaiką ir numatyti, koks miego, bendravimo, žaidimo, valgymo laikas jam yra priimtiniausias.

Pasiūlykite užkandį

Pastebėję, kad vaikui sunku sutelkti dėmesį, jis ima virkauti, nebenori bendrauti, visų pirma, galite įtarti alkį. Pasiūlykite mažyliui sveiką, mėgiamą užkandį, kuris ne tik pasotins, bet ir nukreips suirzusio vaiko dėmesį.

Pavyzdžiui, duokite vaikui keletą obuolio skiltelių, trintos vaisių ir daržovių košės, saują riešutų, duonos riekutę ar sausainį. Taip pat būtinai pasiūlykite atsigerti, kadangi augančiam vaikučiui sunku atpažinti ir laiku pajusti tiek alkį, tiek ir troškulį.

Užkandęs ir atsigėręs vaikutis turėtų greitai nusiraminti, galbūt jis net užsimanys prigulti pogulio ar užsiimti kita raminančia veikla, pavyzdžiui, knygučių vartymu ir skaitymu.

Paskatinkite pailsėti

Vaikai yra skirtingi, jų poreikiai taip pat skiriasi, tačiau labai sparčiai augančiam ir besivystančiam organizmui būtinas poilsis. Vos gimę kūdikiai miega net 16-18 valandų, sulaukus vienerių miego laikas trumpėja, tačiau taip pat išlieka tikrai ilgas - per parą mažyliai turėtų miegoti 12-14 valandų.

Daugelis specialistų sutinka, kad svarbu ne tai, kiek kartų vaikas miega, ar jis gulasi pogulio, bet bendra miego trukmė. Tiesa, vargu ar įmanoma išmiegoti 12-14 valandų, ta dauguma mažylių iš pradžių įpranta pogulio gultis du kartus, o paaugę - vieną kartą.

Subalansavus nakties ir dienos poilsio bei aktyvaus laiko režimą išvengsite dėl nuovargio kylančio susierzinimo, tačiau pastebėję, kad vaikas ima zyzti, pasiūlykite jam prigulti, padainuokite mėgiamą lopšinę, įjunkite ramią muziką, galite paskaityti pasaką ar pamasažuoti mažylį. Išbandykite įvairius metodus ir atraskite tą, kuris padeda jūsų vaikui nurimti ir užmigti.

Daugiau apie miegų miegą ir vaiko poilsio režimą skaitykite čia: http://www.mama.lt/show-article/7117/ar-vaikui-reikia-pietu-miego

Pasivaikščiokite

Buvimas gamtoje puikiai nuteikia tiek mažus, tiek ir didelius, tad kasdien išsiruoškite bent pusvalanduką trunkančiam pasivaikščiojimui (ar pasivažinėjimui vežimuke, jeigu vaikas dar mažas). Grynas oras nuramina, o lauke nuolat kintantys vaizdai sudomina vaikutį.

Jeigu vaikas susierzinęs, tai pasivaikščiojimas gali būti puiki isterijos priepuolio prevencijos priemonė - pakeitę aplinką vaikai dažniausiai greitai pamiršta savo pykčio priežastis ir ima džiaugtis bei domėtis juos supančia gamta, matomais medžiais, gyvūnais.

Tiesa, jeigu vaikas jau gerokai įsiaudrinęs, pradėjęs verkti ir rėkti, tai nereikėtų jo per jėgą tempti į lauką, kadangi daugeliui vaikų labai nepatinkantis apsirengimo, batukų apavimo, sodinimo į vežimą procesas mažylį (ir jus taip pat) gali tik dar labiau išvarginti ir supykdyti.

Nukreipkite dėmesį

Vaikučiai visas savo emocijas ir potyrius išgyvena maksimaliai - jeigu jau verkia, tai iš širdies gelmių, o jeigu juokiasi, tai taip, kad net ir didžiausiam paniurėliui norisi šypsotis, jei pamato įdomų medį ar pūkuotą katę, tai žavisi taip, lyg tai būtų pirmą kartą matomas nežemiškas stebuklas.

Tėveliai gali išmokti puikiai pasinaudoti savo vaikų emocingumu ir mokėjimu žavėtis. Pamatę, kad ant ilgų mažylio blakstienų jau kaupiasi ašaros, o vaikutis netrukus pradės rėkti visa gerkle suskubkite nukreipti jo dėmesį. Labai entuziastingai parodykite jam už lango zujančius automobilius, pašokite, į pagalbą pasikvieskite šunį ar pirštu rodykite į skraidančius paukščius.

Susižavėjimo objektą atradęs vaikas pamirš prieš tai iškilusias bėdas, nusiramins ir vėl bus guvus bei linksmas, o jo gera nuotaika pasinaudojusiems tėveliams beliks greitai išspręsti irzlumą sukėlusias problemas - pasiūlyti užkandį, pamigdyti ir pan.

Pasisiūlykite padėti

Jeigu esate dešiniarankis, tai pabandykite susisagstyti marškinius kaire ranka arba susitvarkykite ant stalo gulinčius popierius tik dviem pirštais. Tikriausiai greitai susierzinsite ar ne? Vaikučio rankutės ir pirštukai dar nerangūs, kojytės pinasi, atstumus sunku numatyti, tad jam neretai sudėtinga greitai ir tinkamai atlikti įvarius darbus.

Parpuolus, nemokant pasitaisyti megztuko, niekaip į kibiriuką nesutalpinant kaladėlės, žinoma, kyla nemenkas pasipiktinimas! Negalintis pats susitvarkyti ir dar nelabai suprantantis, ką blogai daro ir kaip sau padėti vaikas ima isterikuoti.

Stebėkite, ką veikia jūsų vaikutis ir pamatę, kad jam nesiseka iškart pasisiūlykite padėti (leiskite jam būti savarankiškam ir mokytis, neatlikite visų darbų už jį, bet saikingai pagelbėkite), o taip pat paaiškinkite vaikui, kad kitą kartą visai nereikia verkti, o galima tiesiog paprašyti suaugusiojo asistavimo.

Leiskite išsirėkti

Jeigu nepavyko laiku užkirsti kelio ir isterijos priepuolis jau prasidėjo, palikite vaiką ramybėje. Nebandykite įsiaudrinusiam vaikui siūlyti maisto, eiti prigulti, brukti žaislų ar bandyti sūpuoti. Emocijoms liejantis per kraštus nukreipti vaiko dėmesį ar suprasti, ko jis nori (prisiminkite ir tai, kad dažniausiai vaikas nenori nieko konkretaus, jis tiesiog nesusitvarko su savo jausmais) yra beveik neįmanoma.

Leiskite vaikui pabūti vienumoje, parėkti ir paverkti. Mažyliui įkyriai sekiojant iš paskos, mušantis ir reikalaujant dėmesio porai minučių pasodinkite jį tolėliau ir griežčiau liepkite ten pabūti. Suprantama, kad tėveliams skauda širdį atsiriboti nuo klykiančio vaiko, tačiau tai padeda suvaldyti situaciją.

Liaudiškai kalbant, vaikas „nuleis garą“, išrėks susikaupusius jausmus, išverks visą nepasitenkinimą ir netrukus nurims, o pamatęs, kad visi aplinkiniai užsiima savais reikalais, nelabai reaguoja į jo dramą, supras, kad gyvenimas toliau teka savo ramia vaga ir galima juo mėgautis.

Išsiaiškinkite, kas neramina vaiką

Tikriausiai jau supratote, kad vaiko isterijos priepuolius dažniausiai sukelia paprasti dalykai - nuovargis, alkis, troškulys, dar ne iki galo išlavėjusi psichika ir nesugebėjimas susitvarkyti su savo emocijomis, nusiraminti konstruktyvesniu keliu, pavyzdžiui, išsikalbėjus.

Jeigu vaiko isterijos priepuoliai pasikartoja labai dažnai arba turi aiškų, su konkrečiais veiksmais, aplinka, daiktais susijusį „grafiką“, tai vertėtų labiau įsigilinti į situaciją ir nesuversti visko mažyliams iki maždaug penkerių būdingam susierzinimui.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas ima erzintis vos pavalgęs ar prisireikus į tualetą, gali būti, kad jis turi vienokių ar kitokių virškinimo, sveikatos problemų - galbūt jam ima mausti pilvuką, pykina ir pan., o tai, žinoma, kelia pyktį. Galbūt vaiką erzina konkretus megztinis, kurio audinys ar išsikišusi etiketė gali graužti, gal nepatinka ankštoki batai. Gal vaikui didelę baimę ir isteriją kelia darželis, kuriame jo neišklauso, neskiria dėmesio, skriaudžia?..

Apsišarvuokite kantrybe

Su isterikuojančiu vaiku susidūrę tėveliai jaučia tikrą bejėgiškumą, pyksta tiek ant vaiko, tiek ir ant savęs, neretai ima patys save kaltinti. Nereikia to daryti. Apklausos rodo, kad 1-4-erių metukų vaikus auginantys tėveliai su mažylių isterijos priepuoliais susiduria bent kartą per savaitę.

Reikia įsisąmoninti, kad tai normali vaiko psichikos vystymosi dalis, kad mažylis ilgainiui išmoks savo problemas išspręsti arba apie jas pasikalbėti, laiku atpažinti fiziologinius poreikius ir juos patenkinti. Nereikėtų bausti vaiko, kadangi jis savo susierzinimo nemoka kontroliuoti, pats jaučiasi tikrai blogai, o jeigu prie jo tą akimirką tiesiog griūvančio pasaulėlio dar ir pakeltą balsą (nė nekalbant apie fizines bausmes) pridėti, tai galite įsivaizduoti kaip mažylis turėtų jaustis...

Stebėkite savo vaikus, sudarykite jiems tinkamą dienotvarkę, priminkite, kad iškilus bėdoms galima ir reikia gražiai pasikalbėti su suaugusiais. Toleruokite tiek šį vaiko gyvenimo etapą, tiek savo pačių kartais nusvyrančias rankas bei prisiminkite, kad kuo toliau, tuo šių ašarėlių, trypimo kojelėmis ir mosavimo kumšteliais bus mažiau.