Dietologė apie vaikų priešpiečių dėžutę: kokį maistą į mokyklą įdėti vaikams

Dažnai tėveliai, kurie nori žinoti, ką jų vaikai valgo dienos metu, patys paruošia mažiesiems užkandžių ar priešpiečių dėžutes. Lietuvoje maistas iš namų tampa vis populiaresniu įpročiu – tiek tarp mokinių mokykloje, tiek ir tarp pačių į darbą skubančių tėvelių. Kas turėtų atsidurti vaikų priešpiečių dėžutėje, pasakoja gydytoja-dietologė Žana Antonova.

Ką manote apie priešpiečių į mokyklą dėžutes?

Vaikai, kurie pamokų metu neturi galimybės suvalgyti vieną iš pagrindinių valgymų mokyklos maitinimo įstaigoje, į mokyklą tikrai turėtų neštis priešpiečių dėžutes. Yra daugybė galimybių, ką į ja galima įdėti, tačiau svarbiausia, kad priešpiečiai būtų sveiki ir maistingi. Taip pat nereikėtų pamiršti ir užkandžio – nedidelio kiekio maisto, kuris reikalingas, kad vaikas neišalktų ir ramiai sulauktų pagrindinio valgymo. Tai būtina todėl, kad vaikai dažnai nesuvalgo viso pagrindinio patiekalo, todėl negali gauti visų būtinų maistinių medžiagų, neįgyja reikiamos energijos, maistas tada skaldomas į kelis kartus. Jei tarp užkandžio ir pagrindinio maisto yra didelis laiko tarpas – juos galima valgyti kartu.

Vaikams ypač turėtų patikti vaikiškos maisto dėžutės. Jo paties išsirinkta patraukli dėžutė gali paskatinti vaiką nepamiršti jos išsitraukti iš kuprinės ir suvalgyti visą sudėtą maistą. Geriausia rinktis tokias dėžutes, kuriose yra skirtukai ar išimami indeliai. Tokiu būdu maistas nesusimaišys, atidarius dėžutę atrodys estetiškai.

Koks maistas turėtų atsirasti vaikų priešpiečių dėžutėse?

Maistas turi būti neriebus, neperkeptas, be papildomai pridėto į maistą cukraus ir druskos, reikėtų vengti aštrių prieskonių. Perkant produktus parduotuvėse, reikia atkreipti dėmesį į jų maistinę vertę, pasidomėti, koks sočiųjų riebalų, druskos, cukraus kiekis yra produkte. Verta prisiminti, kad tokie produktai kaip 100 proc. sultys savo sudėtyje turi tik natūralų cukrų, kuris yra iš vaisių ir daržovių, iš kurių sultys yra pagamintos.

Tai, kokį maistą pasirinkti, priklauso nuo vaiko maitinimosi raciono – ką vaikas valgė vakar, o ką ryte, ką jis ar ji mėgsta. Svarbu nepamiršti į mokyklą atsinešti užkandžio, jei vaikas taptų alkanas. Užkandžiai turėtų būti nedideli, lengvai virškinami, pavyzdžiui, jogurtas ir bananas, sumuštinis su varškės užtepėle ir juoda duona (puiku, jei su sėklomis), taip pat neriebi mėsyte ar žuvis ir daržovės. Taip pat tinka riešutai, sultys, glotnučiai ir kt.

Būtų gerai, jei maistas būtų ruoštas namie. Mama ar tėtis ruošdami maistą turėtų vadovautis kulinarijos paruošimo technologijomis. Reiktų rinktis sveikesnį gaminimo būdą, tinkantį vaikams – troškinimas, virimas, virimas garuose, kepimas orkaitėje. Patartina riboti riebalus ir stengtis juose nekepti maisto.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiant maistą vaikui?

Pirmiausia, tai priklauso nuo vaiko mitybos įpročių. Tikriausiai, jei įdėsite patiekalą, kurio jis nemėgsta ar nevalgo, jį vaikas parsineš namo.

Pratindami vaiką prie naujo, nemėgstamo, bet vertingo maisto, paruoškite užkandį įdomioje formoje: tai galėtų būti žvėrelio, laivelio ar kitos žaismingos formos sumuštinis. Taip pat kai kuriuos produktus galite pateikti ant pagaliuko (duona, mėsytė, daržovė, kt.).

Supjaustykite maistą taip, kad vaikas galėtų patogiai jį suvalgyti, pavyzdžiui, agurkus, papriką galima supjaustyti šiaudeliais, mėsytę kvadrateliais.

Pagamintą maistą geriausia suvartoti tą dieną kai yra pagamintas, mat gausime iš jo daugiausiai naudos: vitaminų, mineralų. Pakartotinai šildant maistą, prarandama daug vertingų medžiagų, pavyzdžiui, pašildžius bulvių košę prarandama ½ joje esančio vitamino C. Paruoštą maistą reikėtų suvartoti per 72 val.

Ką reikėtų daryti, jei vaikas nenori valgyti vaisių ir daržovių?

Jeigu vaikas nevalgo vaisių ir/ar daržovių ar suvalgo jų mažai, su savimi galima įdėti sulčių ar glotnučių. 100 proc. sultys iš parduotuvės yra geras pasirinkimas, kadangi pagal ES direktyvą, į jas negali būti dedami konservantai, dažikliai ar kiti dirbtiniai priedai, taip pat į tokias sultis uždrausta dėti cukrų.

Žmogaus organizmas negamina daugumos vitaminų, todėl jų privalu gauti iš maisto produktų. Geriausia juos pasisavinti iš vaisių ir daržovių. Per dieną rekomenduojama suvartoti apie 500 g vaisių ir daržovių, padalintų į penkias porcijas. Sultys ir glotnučiai gali būti vaisių ir daržovių alternatyva ir pakeisti vieną iš šių penkių porcijų.

Vaikui reikalingi visi vitaminai ir mineralai. Todėl viena iš sveiko valgymo taisyklių yra ta, kad maistas turėtų būti įvairus. Taip pat yra taisyklė ir dėl vaisių ir daržovių vartojimo – jų reikėtų valgyti įvairių ir skirtingomis proporcijomis.

Reikėtų atkreipti dėmesį į vitaminą D ir Omega 3 riebalų rūgštis. Šių vitaminų trūksta ir vaikų, ir suaugusiųjų mityboje.

Daugelis vaikų tikri smaližiai – kuo jie galėtų keisti taip mėgstamus saldumynus – šokoladukus, sausainius?

Tai gali būti net ir juodo šokolado gabaliukas, svarbu kuo natūralesnis, gali būti ir riešutai ar džiovinti vaisiai. Taip pat galima įdėti namie kepto, pavyzdžiui, obuolių ir varškės pyrago. Galima įdėti ir medaus prie riešutų, ar saldesnį sumuštinį su džemu. Svarbu, kad vaiko mityboje būtų daug vaisių ir daržovių. Pasiūlykite vaikams vaisių ir daržovių sultis ar glotnučių, ypač tada kai jie nenori valgyti vaisių ir daržovių. Vaisių ir daržovių sultys ir glotnučiai – natūralus vitaminų, organinių rūgščių, celiuliozės ir mikroelementų šaltinis. Tai produktai, mėgstami vaikų dėl savo konsistencijos ir įvairių skonių.

Kokias vaikų mitybos tendencijas pastebite Lietuvoje ? Ar vaikų racionas darosi sveikesnis?

Pastebėjau, kad šiai dienai ne visos mokyklos skiria dėmesį tinkamai vaikų mitybai. Todėl svarbios tokios programos kaip „Sultys ir glotnučiai – SMART formos vitaminai“, šiemet pristatytos mokyklai. Pagrindinis programos tikslas – išmokyti vaikus apie tinkamai subalansuotą mitybą. Kuo ankščiau pradėsime vaikus šviesti šiuo klausimu, tuo sveikesnę visuomenę turėsime.