Vaikai ir knygos: kaip pamilti skaitymą?

Dar visai neseniai knygų skaitymas buvo vienas iš populiariausių laisvalaikio leidimo būdų, tačiau sparčiai atsirandant naujų ir modernesnių pramogų, skaitymas po truputį keliauja į antrą planą. Vis daugiau vaikų laisvalaikį leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, bendraudami socialiniuose tinkluose, o ne skaitydami knygas.

Nors skaitymo naudos ankstyvoje vaikystėje niekas neginčija, tačiau vaikų, skaitančių knygas, skaičius nuolat mažėja. „Alma littera“ leidyklos užsakymu 2012 metais atliktas lietuvių skaitymo įpročių tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis 3-10 metų amžiaus vaikų, visiškai neskaito knygų; likusi dalis mūsų šalyje gyvenančių 3-10 metų vaikų, vidutiniškai knygų skaitymui skiria apie 22 minutes per dieną. Nors net 96 procentai apklaustų tėvų tvirtino, kad namuose turi vaikams skirtų knygų, tačiau net ketvirtadalis iš apklausoje dalyvavusių vaikų - per pusę metų neperskaitė nei vienos knygos.

Kodėl svarbu neapleisti skaitymo bei kaip sudominti vaikus šia veikla, Jums pataria „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Asta Sarapinaitė.

Kuo svarbus skaitymas?

„Knygų skaitymas yra vienas iš prasmingiausių laisvalaikio praleidimo būdų vaikams: jis padeda išmokti ir atrasti naujų dalykų, skatina tobulėti ir mąstyti. Apžvelgiant tyrimus, nagrinėjančius skaitymo naudas vaikams, galime išskirti penkis pagrindinius aspektus, kurie ryškiai prisideda prie sėkmingos vaiko raidos bei ateities pasiekimų.“ – pastebi A. Sarapinaitė.

• Platus ir turtingas žodynas. Knygose dažnai galima rasti rečiau naudojamų ar visai naujų ir dar nežinomų žodžių, įvairių būdvardžių ar gražių palyginimų, sinonimų, kuriuos vėliau galima panaudoti bendraujant su draugais, mokytojais, pristatant savo piešinį ar kitą atliktą darbelį.
• Gerėja rašymo gebėjimai. Dažnai matydamas teisingai užrašytus žodžius, mažasis juos įsimins ir net nepastebėdamas rašant išvengs klaidų.
• Skatinami ir lavinami kritinio bei analitinio mąstymo gebėjimai. Vaikas, perskaitęs vieną ar kitą atsitikimą aprašytą knygoje, įpranta analizuoti ir apgalvoti kodėl taip atsitiko, ką galima būtų daryti norint to išvengti, arba priešingai - kaip galima pasielgti, norint gauti siekiamą rezultatą. Vaikas, skaitydamas knygas, yra skatinamas mąstyti ne tik statiškai bet ir abstrakčiai.
• Ugdomas kūrybiškumas. Skaitant vaikas susipažįsta su daugybe naujų idėjų, išmoksta pats kurti istorijas, personažus. Skaitant daug knygų tampa lengviau netgi nupiešti peizažą ar abstraktų piešinį.
• Skaitymo nauda vaiko emocijų stabilumui ir jų raiškos įgūdžiams. Skaitydamas knygas vaikas nuolat mokosi naujų dalykų, o tai labai prisideda prie jo didesnės savivertės. Taip pat, vaikas patiria įvairių situacijų ir tiek teigiamų, tiek neigiamų pavyzdžių, sužino, kaip reikia teisingai reikšti savo jausmus, kad susinervinimą ar pyktį galima parodyti ne tik agresyviu elgesiu, bet ir žodžiais, kurie yra daug efektyvesni nei netinkamas elgesys.

Kaip padėti pamėgti knygas?

Norint, kad vaikai pamėgtų knygas, o vėliau ir suprastų skaitymo naudą, labai svarbu draugystę su literatūra pradėti nuo pat ankstyvos vaikystės. Vaiko meilę knygoms pažadinti nėra vieno vienintelio būdo, kartais reikia išmėginti keletą ir rasti geriausiai tinkantį Jūsų šeimai. Vienus vaikus galbūt sudominsite komiksais, o kitiems užteks matyti Jus skaitančius. Dar kitus vaikus gali sužavėti knygų ir filmų duetai ar literatūra specifinėmis temomis.

„Pirmiausia, labai svarbu, kad dar kūdikystėje tėvai vaikams skaitytų pasakas, rodytų knygų iliustracijas, skatintų, kad laikas su knyga taptų kiekvieno vakaro tradicija. Taip pat, labai svarbus yra tėvų rodomas pavyzdys. Matydami, kad tėvai pirmenybę prieš televizorių ar kompiuterį suteikia knygai, norės ir patys daugiau dėmesio skirti skaitymui. Pažinus ir pamėgus knygas ankstyvoje vaikystėje, labai svarbu jog šis pomėgis būtų palaikomas ir mokykloje. Labai svarbu, kad mokytoja už kiekvieną teisingai perskaitytą tekstą ar skiemenį, mokėtų pasidžiaugti ir padrąsinti mokinį. Jausdami palaikymą iš mokytojos ir tėvų, vaikai labai noriai skaito. Dar vienas labai naudingas metodas, kurį iš mokyklos lengvai galima perkelti ir į namus - „Autoriaus kėdė” ir „Skaitymo dienoraštis“. Vaikas perskaitęs knygą, ją aprašo ,,Skaitymo dienoraštyje“: išrenka įdomiausius veikėjus, vietas ar nuotykius, o vėliau atsisėdęs ant „Autoriaus kėdės“ papasakoja draugams apie perskaitytą knygą, įspūdžius, draugai užduoda jam klausimus ir kartu džiaugiasi pasiekimais. Taip pat ir Jūs namie galite sutarti, kad apie perskaitytas knygas papasakosite vienas kitam, pasidalinsite įspūdžiais. Tai ne tik paskatins greičiau pabaigti knygą, bet ir lavins analitinius vaiko gebėjimus.“ – pataria „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Asta Sarapinaitė.

Ne ką mažesnis uždavinys nei paskatinti vaikus skaityti, yra užtikrinti jog namie turimos knygelės atitiktų vaiko skaitymo lygį, būtų įdomios ir naudingos. Svarbu vis pasidomėti kokią literatūrą galima pasiūlyti vaikui, galbūt pagal šiuo metu rodomus filmus ar naujausių žaislų tendencijas. Taip pat, reikia atkreipti dėmesį į tai, kuo vaikas domisi: jeigu jam patinka mokslas, pravartu mokyklos bibliotekoje ar namų lentynoje turėti su tuo susijusias knygas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nebūtų per smulkus raštas ar per sunkūs tekstai, nes netinkamai parinkta knyga, gali susilpninti mažojo norą toliau skaityti.

Nepamirškime būti pavyzdžiu

Knygų teikiama nauda mūsų mažiesiems yra neapsakoma ir begalinė. Labai svarbu, kad tėvai jau nuo kūdikystės vaikus pratintų prie knygų ir rodytų tinkamą pavyzdį. Būtina įvairiais metodais skatinti mažuosius skaityti, išmėginti jų ne vieną ir ne du, kol atrasite būtent tam vaikui priimtiniausią ir geriausią. Nereikia pamiršti, kad pravartu tinkamai parinkti pirmąsias knygas savo atžalai, kurios ne tik mokytų vaiką naujų dalykų, bet ir jam pačiam būtų įdomios. Galiausiai, knygų skaitymas taps smagiu užsiėmimu, be kurio mažasis neįsivaizduos savo dienos.