Kaip padėti droviam vaikui susirasti draugų?

Kuklumas žmogų, žinoma, puošia, tačiau perdėtas drovumas, nepasitikėjimas savimi ir net užsisklendimas dažnai trukdo. Droviems vaikams sunkiau bendrauti, susirasti bičiulių ir bendraminčių, jie jaučiasi atskirti, „kitokie“. Buvimas su bendraamžiais vaikui tikrai svarbus, tad reikėtų padėti jam susidraugauti. Kaip tai padaryti?

Pasikalbėkite su vaiku apie jo draugų ratą

Atsargiai, lyg tarp kitko vis paklauskite vaiko su kuo jis draugauja kieme, darželyje, mokykloje ar būreliuose. Pasidomėkite, kaip sutaria kiti vaikai, su kuo jie bendrauja.
Kartais tėvų ir vaikų poreikiai bei supratimas apie „tinkamo dydžio“ draugų ratą skiriasi. Gali būti, kad jūsų vaikas nebūna būryje, tačiau turi vieną ar du gerus draugus ir jam to pakanka, jis jaučiasi laimingas, saugus. Juk visi žmonės skirtingi - vieniems reikia šurmulio, buvimo dėmesio centre, naujų pažinčių, o kiti mieliau leidžia laiką atokiau, puoselėja vieną, tačiau artimą draugystę.
Jeigu paklaustas apie draugus vaikas nusimena, vengia apie tai kalbėti arba neturi ko papasakoti, tai, gali būti, kad jis stokoja bendravimo, nemoka užmegzti ir palaikyti draugystės.

Mokykite vaiką draugauti

Draugystė suaugusiems yra natūralus dalykas. Turime draugų, jais pasitikime, su jais bendraujame, smagiai leidžiame laiką, o esant reikalui ir ant peties paverkiame ar patys pasiūlome apsikabinti, jeigu matome, kad bičiuliui sunku. Mes dalinamės džiaugsmais ir rūpesčiais, žinome, kad negalima draugo išduoti ar įskaudinti.
Vaikus draugystės procesas gali gluminti, tad mažylius reikia mokyti draugauti. Pasistenkite kuo anksčiau pastebėti ir ugdyti vaiko entalpiją, norą padėti ir dalintis. Pavyzdžiui, būtinai pagirkite vaiką, kuris davė draugui žaislą, padėjo atsistoti jam nukritus, pagailėjo nusibrozdinus alkūnę.
Su paaugusiais mažyliais diskutuokite apie tai, kodėl žmogui svarbu turėti draugų, kaip reikia bendrauti su kitais žmonėmis, kokie veiksmai bičiulį džiugina, o kokie jį liūdina. Taip pat kalbėkite su vaiku apie tikrą draugą, paaiškinkite, kad tikras draugas yra mandagus, geras, malonus, jis neskriaudžia, nemuša, neatima daiktų, su geru draugu smagu būti.

Organizuokite dviejų vaikų žaidimų popietes

Nereikėtų drovaus vaiko stumti į jam nepatogią situaciją - neverskite jo linksmintis klegesio kupiname žaidimų kambaryje, „negrūskite“ į kiemą, kuriame daug nepažįstamų vaikų, nesipiktinkite, jeigu vaikas niekaip nesusiranda bičiulių darželyje ar mokykloje. Jūsų susierzinimas ar net pyktis suveiks priešingai. Bendravimas su bendraamžiais vaikui ims kelti tik dar didesnį stresą! Juk, negana to, kad jis neranda bendros kalbos, tai dar ir mamą nuvilia!
Pabendraukite su netoliese gyvenančiomis, panašaus amžiaus, ramius, galbūt taip pat kiek uždarus vaikus auginančiomis mamomis. Suorganizuokite žaidimų popietę, kurioje dalyvautų tik du vaikučiai ir leiskite jiems patiems, po truputį, savo tempu susipažinti ir pradėti bendrauti. Bent vieną draugą susiradęs vaikas jausis drąsiau, supras, kad tai linksma. Įsidrąsinusį vaiką paskatinkite susipažinti su kitais, pavyzdžiui, vaikštinėjant parke pasiūlykite jam nueiti prie žaidimų aikštelėje esančių vaikų, leiskite į svečius pasikviesti kelis bendraklasius.

Skatinkite vaiką draugauti su jaunesniais

Drovūs vaikai dažnai būna kiek lėtesni, jautresni, prisibijo judresnių bendraamžių. Šie vaikučiai neretai geriau jaučiasi ir labiau atsiskleidžia būdami su truputį mažesniais už save. Bendraudami su mažyliais jie jaučiasi viršesni, o tai gali būti tiek teigiamas, tiek ir neigiamas dalykas. Mamai svarbu stebėti, kad su jaunesniais vaikučiais bendraujanti atžala elgtųsi lyg geras vyresnis brolis ar sesuo. Padėtų, mokytų, parodytų, globotų, gintų. Žinoma, svarbu laiku pamatyti ir sudrausminti agresyviai lyderiauti ar net žeminti mažesnius už save pradėjusį vaiką.
Mažesnius vaikus globojantis drovus vyresnėlis įgauna pasitikėjimo savimi, pasijunta svarbiu ir reikalingu, išmoksta bendrauti ir atsiskleisti, o vėliau šiuos įgūdžius taiko jau ir bendraamžių grupėje.

Pasiūlykite vaikui lankyti būrelį

Popamokinė veikla labai naudinga vaikams. Įvairūs užsiėmimai ne tik ugdo tuos įgūdžius, kuriems mokykloje ar darželyje skiriama mažiau dėmesio, bet ir suteikia galimybę pabendrauti su bendraminčiais. Juk daug lengviau užmegzti pokalbį su tokių pačių interesų turinčiais!
Popamokinėje veikloje dalyvaujantys vaikai skatinami kartu tobulėti bei siekti bendrų tikslų. Jų bendravimas nėra toks tiesioginis, jis paremtas bendru darbu ar užduotimi, tad net ir kukliam vaikui atsiskleisti gerokai lengviau.
Svarbu atrasti vaikui malonią veiklą. Jeigu vaikui visai nesiseka šokti, tai lankant šokių pamokas jam ne tik bus sunku susidraugauti, jis jaus atskirtį, dar labiau užsisklęs. O štai piešimu besižavintis vaikas mielai paskolins savo pieštuką, patars kitam, kokią spalvą rinktis, o tuomet galbūt ims vystyti pokalbį apie pomėgius, augintinius ir pan.

Padėkite vaikui pažinti ir pamilti save

Norėdami, kad vaikas būtų drąsesnis ir išmoktų susidraugauti būkite pozityvūs. Kalbėdami su vaiku venkite neigiamų įžvalgų, nepabrėžkite vaiko bėdų. Tai skaudina. Pavyzdžiui, vietoje klausimo: „Tai ar ir vėl darželyje visą dieną vienas žaidei?“, pasiteiraukite neutraliau: „Kaip sekėsi darželyje? Ką smagaus nuveikei?“
Vaikas išmoks jums atsiverti, išsakys savo baimes, lūkesčius, papasakos apie pomėgius. Jums beliks įpūsti jam daugiau meilės sau ir pasitikėjimo savimi: „Šiandien dėliojai „LEGO“ ir tau labai patiko? Šaunuolis, puikus žaidimas! O ar yra daugiau vaikų, kurie irgi dėlioja? Gal rytoj pasiūlyk jiems kartu dėlioti gyvūnus?“
Padrąsinkite vaiką, atsargiai, bet konkrečiai patarkite, kaip jam prieiti prie bendraamžių, ką drauge nuveikti, neverskite ir nebandykite jo „perlaužti“. Mamos pagirtas vaikas jausis tvirčiau, gavęs pritarimą ir paskatinimą jis tikrai galės pasiūlyti kitiems kartu dėlioti „LEGO“, o tai, tikėkimės, taps dar ilgai trunkančios draugystės pradžia.