Medicinos biologė: „Gimdos kaklelio vėžio galima išvengti tikrinantis profilaktiškai“

Tyrimai, leidžiantys apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio, jau seniai ne naujiena. Nors ir nieko neskauda, moterys privalo rasti laiko sau ir pasitikrinti profilaktiškai, įsitikinusi Valstybinio patologijos centro, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo, medicinos biologė Kristina Bučienė. Laiku atliktas PAP testas jai pačiai padėjo užkirsti kelią onkologinei ligai.

Savo sveikatos būklę stebi pati

Kas rytą atėjusi į darbą Kristina įjungia mikroskopą. Ant jos stalo – kelių dešimčių moterų gimdos kaklelio mėginiai – vadinamieji PAP testai. Kristina su kolegėmis peržiūri šimtus tūkstančių ląstelių, stengdamosi aptikti pakitusias, perspėjančias apie galimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu.

Bent sykį per metus Kristina ir pati apsilanko pas ginekologą. Nuolatinis tikrinimasis 32 metų moteriai tapo įprasta jos gyvenimo dalimi. Prieš 12 metų jai buvo nustatyti gimdos kaklelio ikivėžiniai pakitimai.

Išgirdo žodį „vėžys“

„Mano istorija labai paprasta. Buvau labai jauna – vos 19 metų. Apie panašias ligas mažai ką supratau. Tais 2004-aisiais metais man buvo nustatyti neaiškios kilmės gimdos kaklelio intraepiteliniai pakitimai (ASCUS). Deja, tuometinė mano ginekologė šių tyrimų rezultatus įvardijo kaip vėžį. Sukilo daug emocijų: baimė, ašaros, nežinia, kas manęs laukia toliau. Universitete buvo egzaminų sesija – verkiau ir kartu ruošiausi jai. Tėvams nieko nesakiau, viską išgyvenau savyje. Draugas, dabartinis mano vyras, paskatino pasikonsultuoti su kita, labiau patyrusia gydytoja. Ji mane nuramino ir išaiškino, kad iki vėžio dar labai toli. Supratau, kad ligos užuomazgos pastebėtos laiku. Tiesiog būtina atlikti papildomus tyrimus, reguliariai tikrintis, sekti savo būklę“, – pasakoja moteris.

„Jau būdama medicinos biologijos magistrantūros studentė intensyviai domėjausi citologija, perskaičiau galybę informacijos apie ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir ŽPV infekciją, todėl didelės baimės nejutau. Deja, pakartojus tyrimą man buvo nustatyti nežymūs intraepiteliniai gimdos kaklelio pakitimai, arba vadinamasis LSIL, o žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas – teigiamas. Valstybiniame patologijos centre, kuriame dabar dirbu, atlikus papildomą imunohistocheminį tyrimą, paaiškėjo, kad ŽPV infekcija turi onkogeninį poveikį, t. y. linkusi sukelti vėžį. Nebeliko abejonių, kad reikia atlikti gimdos kaklelio konizacijos procedūrą“, – dėsto savo istoriją Kristina.

Medicinos biologė Kristina Bučienė

Ragina tikrintis

„Noriu patikinti visas moteris, kad ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai – kontroliuojami. Atsižvelgęs į gimdos kaklelio pakitimų laipsnį, gydytojas ginekologas parenka gydymo taktiką. Nustačius aukšto laipsnio gimdos kaklelio intraepitelinius pakitimus, gelbsti labai paprasta chirurginė procedūra. Ji nesutrikdo kasdienės moters veiklos – praėjus valandai po gimdos kaklelio konizacijos procedūros galima grįžti į darbo vietą. O štai vėžio gydymas – sudėtingas procesas. Jis gali palaužti moterį tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Moterys nepagrįstai baiminasi išgirsti joms nepalankią diagnozę. Juk slapstantis problema tikrai nedings, ji tik didės. Galiu padrąsinti, kad nė viena procedūra – nei PAP tepinėlio paėmimas, nei gimdos kaklelio konizacija – nėra skausminga“, – tvirtina Kristina.

Darbe muzika neskamba

„Dar mokydamasi aštuntoje klasėje svajojau dirbti su mikroskopu. Pasirinkau medicinos biologiją, ją baigus pasitaikė galimybė dirbti mėgstamą darbą – Valstybinio patologijos centro Citopatologinių tyrimų skyrius ieškojo medicinos biologo pirminei gimdos kaklelio tepinėlių atrankai. Dirbu čia beveik devyneri metai“,- pasakoja medicinos biologė.

Kristina neslepia: ji pasirinko nelengvą profesiją. „Tai be galo atsakingas darbas. Turi būti susikaupęs, atidus, nuoseklus. Mūsų darbo kambaryje niekada neskamba muzika. Mes praktiškai nesikalbame. Visada būname susikoncentravę. Negalime sau leisti padaryti klaidų“, – sako Kristina.

„Kasdien ištiriame po pusę šimto moterų gimdos kaklelio tepinėlių, tūkstančiuose ląstelių ieškome atipinių, įtartinų. Kokybės kontrolės tikslais kas dešimtą atsitiktine tvarka parinktą tepinėlį duodame įvertinti kolegei. Negalime praleisti nė menkiausio įtarimo. Tyrimų jautrumo ir specifiškumo rodikliai mums labai svarbūs. Visus atvejus, kuriuose randame pakitimų, peržiūri gydytojas patologas, tik tada suformuojama galutinė diagnozė“, – apie savo darbo specifiką pasakoja Kristina.

„Labai norėčiau, kad moterys mane išgirstų: tikrintis – būtina. „Neturiu sau laiko“, „man nieko neskauda“, „nenoriu išgirsti nepalankios diagnozės“ – taip neturi galvoti save ir savo šeimą mylinti moteris. Gimdos kaklelio vėžys, skirtingai nuo kitų, dėkingas tuo, kad gali būti aptiktas labai anksti, tik reikia pasinaudoti galimybe profilaktiškai išsitirti“, – tvirtina medicinos biologė.

Faktai, susiję su gimdos kaklelio vėžiu ir jo diagnostika:

• sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o pasaulyje – antras pagal dažnumą tarp moterų onkologinių ligų;
• kas savaitę nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje miršta 5 moterys;
• gimdos kaklelio vėžys lengvai nustatomas ikivėžinėje stadijoje atlikus profilaktinius tyrimus;
• 25-60 metų moterys kartą per 3 metus gali nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio;
• tik kas antra moteris Lietuvoje tikrinasi profilaktiškai ir pasinaudoja proga laiku užkirsti ligai kelią;
• citologinį tyrimą galima atlikti ir iš skystosios terpės (jis mokamas). Iš to paties mėginio galima nustatyti ir Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijas bei atlikti imunohistocheminį tyrimą.

Plačiau: http://www.vpc.lt/ginekologine-patologija.html