Vaikas nenori mokytis: kaip jį sudominti?

Prasidėjus naujiems mokslo metams tėveliai vaikučius viltingai išleidžia į mokyklą, tačiau šis etapas kartais ne tik džiugina, bet ir kelia galvos skausmą. Ką daryti, jeigu vaiko mokykla visai nedomina? Kaip paskatinti vaiką mokytis, stengtis ir siekti žinių? Kodėl vieniems vaikams mokykla yra šventė, o kitiems - kalėjimas?

Ieškome priežasčių: kodėl vaikas nenori mokytis?

Norėdami padėti vaikui, visų pirma, turime suprasti jo elgesio ir problemų priežastis. O jų gali būti keletas... Galbūt vaikui sunkiai sekasi mokslai, nes jis neturi tinkamų mokomo dalyko pagrindų, galbūt yra „užleistų“ spragų. Gali būti, kad mažylis pradinukas dar nepasirengęs fiziškai, pavyzdžiui, jam sudėtinga laikyti rašiklį. Gal vaikas tiesiog perdėm aktyvus ir jam sunku susikaupti bei nusėdėti pamokoje. Gali būti, kad vaikas ilgai vakaroja prie kompiuterio, televizoriaus, neišsimiega ar nevalgo pusryčių, tad paprasčiausiai neturi energijos mokytis. O gal mokslai nemieli, nes mokykloje vaikas patiria patyčias, nesutaria su mokytojais ar mokslo draugais...

Stebėkite vaiko elgesį, atkreipkite dėmesį ar jis negrįžta iš mokyklos nusiminęs, užsisklendęs, ar problemų kelia tik konkrečios situacijos (pavyzdžiui, matematikos pamoka), ar vaiką gąsdina ir liūdina ėjimas ėjimas į mokyklą plačiąja prasme.

Švelniai ir atsargiai, lyg tarp kitko, jokiu būdu nežeminant, neremiant prie sienos pasikalbėkite su vaiku. Pasiūlykite veiklą, kurios metu būtų malonu kalbėtis - juk tiek mes, suaugusieji, tiek ir mažyliai kartu pramogaudami ar dirbdami atsipalaiduojame, gerokai lengviau atsiveriame. Drauge gaminkite vakarienę ar eikite pasivaikščioti, nusipirkite ledų ir prisėskite ant suolelio pailsėti bei paplepėti. Leiskite vaikui pačiam kreipti pokalbį norima tema, suteikite jam galimybę atsiverti. Prisiminkite ir papasakokite apie savo patirtį mokykloje bei sunkumus su kuriais susidūrėte, kaip juos sprendėte, paklauskite vaiko, kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgtų jis, gal vaikas jau turi panašios patirties.

Būtinai atraskite laiko ir pasikalbėkite su vaiko mokytojais, galbūt jie turės savo įžvalgų ir galės pateikti savo versiją, kodėl vaiko nedomina mokslai. Juk vaikučiai iš prigimties yra labai žingeidūs, tikri „klaustukai“, tereikia laiku pastebėti galimas bėdas, jas išspręsti ir nukreipti mažylį teisinga kryptimi!

Drauge sprendžiame problemas ir mokomės mokytis

Supratę, kokios problemos gali lemti vaiko nenorą mokytis galėsime jam padėti. Jeigu vaikui sunku suprasti naują informaciją, nes yra užsilikusių senų spragų, tai turime jas užpildyti. Pasitarę su mokytojais ir vaiku sudarykite planą, kaip tai darysite.

Pasistenkite, kad žinių gavimas vaikui būtų įdomus ir priimtinas, pavyzdžiui, daugeliui vaikų patiks įvairios mokomosios programėlės telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Pradinukams neretai labai sudėtinga gražiai ir taisyklingai rašyti, trūksta tiek įgūdžių, tiek ir kantrybės jiems lavinti. Pasiūlykite vaikui pačiam išsirinkti norimą rašiklį, praktikuotis ant spalvoto popieriaus lapų (žinoma, prieš tai subraižykite tokias linijas, kaip sąsiuvinyje). Jeigu koją kiša užsienio kalba (ir jeigu jūs ją mokate), tai pasistenkite ją naudoti kasdienėse situacijose, apsiperkant parduotuvėje, einant gatve, tvarkantis namuose („Gaminu pomidorų salotas. Man patinka pomidorų salotos. Gal žinai, kaip tai pasakyti angliškai?“). Išeikite į gamtą, paklauskite, kokios rūšies medžiai auga kieme, pasvarstykite, kodėl ant lapelio tupinti blakė tokia žalia, kad jos beveik nesimato. Nuobodus pasaulio pažinimas ir biologija akimirksniu įgaus prasmę!

Vaikui bėdų gali kelti fizinė būklė, pavyzdžiui, miego stoka, alkis, tad pasirūpinkite, kad mokyklinukas būtų išsimiegojęs (ar žinojote, kad pradinukui per dieną reikia miegoti 10-13 valandų, mokyklinukui - 9-11, paaugliui - 8-10?), papusryčiavęs, kad kuprinėje turėtų lengvą užkandį ir gėrimą. Ypač aktyviems vaikams reikėtų turėti pakankamai fizinės veiklos, jiems puikiai tiktų po pamokų „išsikrauti“ sporto būrelyje. Niekaip negalinčius susikaupti ir sutelkti dėmesio teigiamai veikia ilgesni pasivaikščiojimai gamtoje, meditacija ir kvėpavimo pratimai - kasdien ryte, prieš mokyklą ir vakare, prieš miegą pakvieskite vaiką 5 minutes ramiai pasėdėti ant sofos ir giliai pakvėpuoti. Ir jums tai bus naudinga - juk visi kasdien susiduriame su stresu!

Nenoras nė į mokyklos pusę pažvelgti neretai susijęs su patyčiomis. Įtarę patyčias atsargiai pasikalbėkite su vaiku, mokytoju, klasės draugų tėveliais. Būtinai spręskite šią problemą įvairiapusiškai. Pabendraukite su mokyklos psichologu (jeigu mokykla tokį turi), o taip pat ir su pašaipūno tėvais (labai dažnai vaikai šaiposi dėl to, kad patys turi problemų, nepasitiki savimi, įsitvirtina išsiliedami ant silpnesnio). O svarbiausia, padėkite vaikui labiau pasitikėti savimi, patikinkite jį, kad jis tikrai nėra blogas, kad eilinio pašaipūno nuomonė jam tikrai neturėtų rūpėti, pasiūlykite jam daugiau pabendrauti su kitais vaikais, pakvieskite juos į svečius - juk turint bičiulių bus drąsiau, atsiras bendrų interesų ir nesinorės skirti laiko negatyvioms emocijoms. Apie tai, kaip padėti vaikui susirasti draugų skaitykite čia. http://mama.tv3.lt/show-article/8192/kaip-padeti-droviam-vaikui-susirasti-draugu

Vaikas turi žinoti, kad nepaisant visų problemų, jis nėra blogas, kvailas, negabus... Vaikui labai svarbu suvokti, kad matematikos, geografijos ar lietuvių kalbos nemokėjimas nepaverčia jo nevykėliu. Jis yra šaunus, geras ir protingas žmogus, kuris šiuo metu neturi pakankamai matematikos, geografijos ar lietuvių kalbos žinių. Skirsime tam truputį laiko ir tikrai pavyks! Negi tokiam gudruoliui gali kas nepavykti? Tereikia trupučio pastangų...

Motyvuojame vaiką mokytis: keletas naudingų gudrybių

Motyvacija - geriausia sėkmingo žmogaus palydovė. Nuolat skatinkite vaiko žingeidumą - klausinėkite, kartu eikite į biblioteką, naršykite internete, ieškokite atsakymų į įvairius klausimus. Įpratinę vaiką viskuo domėtis, spręsti iškylančias problemas, analizuoti įvairias situacijas pasieksite daug daugiau, nei griežtu tonu versdami atlikti namų darbus. Žinoma, atsakomybės jausmą ir būtinybę atlikti paskirtą darbą taip pat reikia ugdyti!

Rodykite vaikui teigiamą pavyzdį. Juk labai sunku įrodyti vaikui, kad jis privalo skaityti knygą, kuomet jūs žaidžiate kompiuterinį žaidimą ar žiūrite televizorių (o jeigu jau įsijungėme televizorių, tai galbūt galime pasižiūrėti dokumentiką?). Keliaudami lankykitės vaikams pritaikytuose, interaktyviuose muziejuose, žaiskite lavinančius stalo žaidimus, turėdami laisvą minutę ar dirbdami nesunkius darbus (vedžiodami šunį, plaudami indus, uogaudami) sugalvokite naudingų užduočių. Pavyzdžiui, paprašykite vaiko pasakyti kuo daugiau žodžių iš A raidės arba pateikti logišką asociaciją - mama sako „kelias“, o vaikui jis siejasi su... „automobiliu, vežimu, dviračiu, pėščiųjų perėja, šviesoforu ir kt.“

Pasidalinkite su vaiku savo mokykline patirtimi. Vaikai dažnai idealizuoja suaugusiuojus, ypač tėvelius, tad supratimas, kad ir mama daugybos lentelę ne per dieną „perkando“ (tačiau, žinoma, nepasidavė, stengėsi po pamokų, ieškojo pagalbos) vaikui suteikia pasitikėjimo savimi, motyvuoja nenuleisti rankų, įkvepia sekti mamos pėdomis.

Nuoširdžiai džiaukitės vaiko pasiekimais, lygindami jį tik su juo pačiu. Tėvai dažnai daro klaidą, kaip pavyzdį pateikdami bendraklasius, vyresniuosius brolius ar seseris, kaimynų ar draugų vaikus. Vaikas jaučiasi prastesnis, nevykęs, nė nebesitiki pasiekti tokių aukštumų ir nebesistengia. Vertinkite vaiką, kaip unikalią asmenybę ir džiaukitės jo asmeniniu progresu. Nuostabu, jeigu vaikui, kuriam ilgai nesisekė, pagaliau pavyko išmokti eilėraštį (mintyse supraskime, kad bendraklasiai išmoko greičiau, bet vaikui to nesakykime, nepriekaištaukime). Šaunuolis! O kitą kartą tai padaryti pavyks dar greičiau, o gal net ir tikriems aktoriams bei skaitovams būdingą intonaciją pavyks pasiekti (nejučiom, smagiai, besidžiuojant savo darbu ir kitus pasivysime)!

Nepaverskite mokymosi atlygį turinčiu darbu („tu dabar 20 minučių spręsk užduotis, o tada galėsi pažaisti kompiuteriu“). Tegul žinios ir būna tas prizas! Pasistenkite, kad vaikas informaciją vertintų, kaip įdomų žaidimą ar kad justų jos vertę („mes turime 2 obuolius 4 šeimos nariams, kaip reikia juos padalinti? Visiems po pusę? Teisingai. Ar žinai, kad šį veiksmą galima užrašyti kaip trupmeną?“). Klausinėkite ir skatinkite ieškoti atsakymų, tegul mokymosi procesas būna įdomus, natūralus ir geidžiamas!