Psichologas: „stresuojame“ to net nejausdami

Stresas lydi visus – darbe, auginant vaikus, netgi ruošiantis atostogoms. Tačiau jaučiame ir išgyvename jį skirtingai. Vieni jį junta vos tik išgirdę piktesnį žodį iš kolegos, kitiems gi turi atsitikti rimta avarija, kad jie dalintųsi streso patyrimu. Kaip ir kiek jaučiame priklauso ne tik savaime nuo mūsų nervų sistemos, bet ir kiek esame išmokę šiuos pojūčius jausti. Ar mokame įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus, ar reaguojame į juos ar mieliau vaizduojame tvirtus maksimalistus, kuriems pirmiausia tikslai, o visa kita palauks to momento, kai atsiras daugiau laiko, t.y. niekada.

Psichologas ir dėmesingumo mokytojas Paulius Rakštikas teigė, kad stresą reiktų suvokti ne kaip elektros lemputės veikimo principą (įjungta/išjungta), bet labiau kaip pvz. atmosferos užterštumą, kuris visada yra kažkokio lygio, tačiau mes jį pajuntame kai jo lygis yra pastebimai didesnis, nei kasdien.

Taip ir stresas, pvz. artimo mirtis ar egzaminas sukuria aiškiai pastebimą stresą, o štai skubėjimas, „multitaskingas“, dirgli darbo aplinka (triukšmas, nepatogūs baldai, nemalonus kvapas ir t.t.) ir daug kitų mažai tiesiogiai pastebimų faktorių lemia foninį - lėtinį stresą, kuris mūsų organizmui yra itin kenksmingas. Psichologas išskyrė 7 dažnai pasitaikančias foninio streso aplinkybes.

1. Nuolatinis skubėjimas. Mes visi skubame, tame nėra nieko blogo. Tačiau jei yra pojūtis, kad skubu nuolat – tai ženklas, kad tai daro neigiamą poveikį. Susiduriu ir su žmonėmis, kurie labai daug spėja ir tuo džiaugiasi. Tai yra šaunu, tik siūlau šias savo galimybes suspėti dar daugiau - kaskart vertinti labai kritiškai. Riba tarp „daug spėju“ ir „nieko nespėju“ yra labai plona.

2. Kelių darbų atlikimas vienu metu. Daugiaprogramio režimo (angl. multitasking) egzistavimas jau paneigtas daugybe tyrimų. Todėl netikėkite savo mintimis, jei jos sako, jog galiu daryti daug darbų vienu metu. Tai nėra įmanoma fiziologiškai. Atlikdami kelis darbus vienu metu mes tiesiog perkėlinėjame savo dėmesį iš vienos veiklos prie kitos, tai nėra jų atlikimas vienu metu. Šis režimas itin sekina mūsų psichinius resursus ir kuria įtampą.